Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Main Page)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 179 247 straipsniai
Wbar green2.jpg
Wikipedia-logo.png Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 179 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Wbar blue.jpg
Star Ouro 8bits.png Savaitės straipsnis
Vokiečių kalbos paplitimas pasaulyje

Vokiečių kalba (vokiškai – Deutsche Sprache arba Deutsch) – indoeuropiečių kalbų šeimos germanų kalbų grupės vakarų germanų šakos kalba. Daugiausia vartojama pačių vokiečių Vokietijoje ir vokiečių kalbos tarmėmis kalbančiose šalyse – Austrijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, vokiškai kalbančiuose Šveicarijos kantonuose, rytų Belgijoje, Italijoje (Pietų Tirolyje), Prancūzijoje (Elzase). Vokiškai kalbančių mažumų yra Vidurio Europoje bei kitose pasaulio šalyse. Viena iš Namibijos nacionalinių kalbų. Europos sąjungoje vokiečių kalba yra pirmoje vietoje pagal skaičių žmonių, kuriems ši kalba yra gimtoji. Be to, ji laikoma viena iš pasaulinių kalbų.

Vokiečių kalba susidarė iš frankų, alemanų, bavarų ir iš dalies iš senovės saksų ir fryzų tarmių.

Iki VII a. iškilo dvi tarmių grupės – vokiečių aukštaičių ir vokiečių žemaičių. Skiriamos šios vokiečių žemaičių rašto kalbos: senoji (VIIIXII a.) ir vidurinė (XIIIXV a.) vokiečių žemaičių kalba (jos saksų žemaičių tarme IXXV a. sukurta grožinės literatūros, o iš frankų žemaičių tarmės susidarė flamandų ir olandų kalbos). Senosios vokiečių aukštaičių kalbos rašto paminklų išliko labai nedaug, vidurine vokiečių kalba buvo sukurta riterių poezijos, ankstyvoji įsigalėjo raštvedyboje. Seniausi rašytiniai paminklai sukurti VIII a. viduryje lotyniškais rašmenimis. Jos unifikaciją skatino spausdintinių knygų atsiradimas, reformacija ir M. Liuterio Biblijos vertimas.

Daugiau…


Wbar green2.jpg
Kal-Rugsėjo 1.png rugsėjo 1 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Wbar green3.jpg
Crystal Clear app package network.png Mėnesio šalys


Rytų Afrikos gyventojai masajai

Rytų Afrika − gamtinė sritis Afrikoje, tarp Etiopijos kalnyno, Kongo įdubos ir Zambezės žemupio.

Beveik visą šią gamtinę sritį užima > 1000 m aukščio Rytų Afrikos plokščiakalnis, suskaldytas tektoninių lūžių (Didysis riftinis slėnis). Aukštos cokolinės lygumos, gilios, siauros sprūdinės įdubos, ilgos sprūdinės pakopos, luistiniai kalnai, lavų plynaukštės, pavieniai vulkanai.

Šio mėnesio regionas yra Rytų Afrika. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šį kraštą plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.


Wbar pink.jpg
Nuvola filesystems camera.png Rinktinė iliustracija
PAZ3205, Antazavė.JPG
Autobusas PAZ-3205 (Antazavė, Zarasų rajonas).
Vikiprojektas:Straipsnių iliustravimas
Wbar green1.jpg
Pp clock 8bits.png Savaitės iniciatyva
Mononatrio glutamato (E621), skonio stipriklio, kristalai.

E numeriai yra maisto priedų numeriai, naudojami maisto produktų etiketėse Europos Sąjungoje. Ši numeracijos tvarka atitinka Tarptautinę numeracijos sistemą (TNS), kurią nustatė Codex Alimentarius komitetas. Kasdieninėje kalboje E numeris dažnokai vadinamas E skaičiumi.

Europos Sąjungoje leidžiami naudoti tik dalį TNS išvardintų papildų (iš čia ir „E“ priešdėlis). Kita vertus į šį sąrašą nepatenka kai kurios atitinkamu tikslu iš seno vartojamos medžiagos, kurios savo (cheminės, genetinės) saugos ir naudingumo rodikliais net lenkia chemines, pvz., šviežių augalų fitoncidai ir eteriniai aliejai kaip konservantai (prisiminkime česnakų, imbiero „galiojimo laiką“), produktų rūkymas su augalais, cheminiu požiūriu negryni natūralūs ir džiovinti jūros dumbliai ir įvairios krakmolingos šaknys kaip tirštikliai, vaisių ir daržovių sultys kaip maisto dažikliai, maistiniai ir prieskoniniai augalai kaip antioksidantų šaltinis, kt. E skaičius dažnai tradiciškai nenurodomas ant kai kurių produktų, pvz., konservantų kiekis sveriamuose produktuose (vaisių apdorojimo paviršinės medžiagos, konservantai ir panašios medžiagos mišrainėse, sveriamuose saldainiuose).

Lietuvoje leidžiami maisto priedai išvardinti Lietuvos higienos normoje HN53-1995 „Leidžiami vartoti maisto priedai“ ir jos priede HN 53-1:2001 „Leidžiamos vartoti kvapiosios medžiagos ir kvapiųjų medžiagų gamybos žaliavos“.

E numeriai taip pat naudojami ir kitose šalyse: Australijoje, Naujojoje Zelandijoje bei Izraelyje. Jie pamažu populiarėja ir Šiaurės Amerikoje, ypač Kanadoje.

Dėl kai kurių maisto priedų vyksta didelės diskusijos, kai kurios šalys yra uždraudusios jų naudojimą. Manoma, kad nitratai E250, E251, E252 gali sukelti tiesiosios žarnos vėžį, dažikliai E124, E131 – įvairias alergijas ir osteoporozę.

Kai kurie iš E numeriais žymimų maisto priedų leidžiami naudoti kitose šalyse, bet draudžiami pačioje ES, pvz., E425, E128. Rusijoje yra draudžiami šie priedai: E121, E123, E216, E217, E240.

Šios savaitės iniciatyva yra maisto priedai.

Daugiau…

Wbar yellow.jpg
Disambigua compass.svg Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    Derecho-icon.png Teisė   

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga