Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Main Page)
Jump to navigation Jump to search
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 199 796 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 199 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Vojislavas Koštunica

Vojislavas Koštunica (serb. Војислав Коштуница, g. 1944 m. kovo 24 d.) – buvęs serbų politikas, paskutinis Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentas (vėliau postas buvo pakeistas į Serbijos ir Juodkalnijos prezidento postą), prezidentavęs nuo 2000 iki 2003 m. Taip pat V. Koštunica dvi kadencijas buvo Serbijos ministru pirmininku (nuo 2004 iki 2007 m. ir nuo 2007 iki 2008 m.).

2000 m. V. Koštunica kaip „Serbijos demokratinės opozicijos“ (opozicijos prieš tuometinį Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidentą Slobodaną Miloševičių) kandidatas laimėjo Jugoslavijos Federacinės Respublikos prezidento rinkimus. Pergalė paskatino S. Miloševičiaus nuvertimą ir tarptautinių sankcijų Jugoslavijos Federacinei Respublikai panaikinimą. Vis dėlto, V. Koštunica atsisakė bendradarbiauti su Tarptautiniu baudžiamuoju tribunolu buvusiai Jugoslavijai (TBTBJ), o jo vadovaujama Serbijos demokratinė partija pasitraukė iš koalicinės vyriausybės, protestuodama dėl sprendimo S. Miloševičių išduoti tribunolui. Po 2003 m. Serbijos parlamento rinkimų V. Koštunica sudarė mažumos vyriausybę, kurią sudarė Serbijos demokratinė partija ir S. Miloševičiaus vadovaujama Serbijos socialistų partija, ir tapo vyriausybės vadovu. Jis buvo vienas iš svarbiausių politinių veikėjų priimant pirmąją nepriklausomos Serbijos konstituciją, taip pat paskelbiant Serbijos neutralitetą. Antrosios ministro pirmininko kadencijos metu (2007-2008 m.) V. Koštunica pasipriešino Stabilizacijos ir asociacijos susitarimui (SAS), kuris išreiškia šalies norą prisijungti prie Europos Sąjungos. Dėl tos priežasties Koštunicos vadovaujama vyriausybė po metų žlugo, o 2008 m. parlamento rinkimus laimėjo proeuropietiškos partijos.

Jis buvo vienas iš Serbijos demokratinės partijos įkūrėjų ir pirmasis jos prezidentas nuo partijos įkūrimo 1992 m. iki 2014 m. 2014 m. kovo 19 d., po to kai jo partijai pirmą kartą istorijoje nepavyko pasiekti 5 % slenksčio, būtino gauti bent vieną mandatą, V. Koštunica atsistatydino iš partijos pirmininko pareigų ir pasitraukė iš politikos. 2014 m. spalio mėnesį jis paliko partiją po nesutarimų su nauja partijos vadovybe dėl, jo nuomone, politinio neutralumo nesilaikymo. 2014 m. lapkritį V. Koštunica įkūrė dešiniųjų euroskeptikų „Serbijos valstybingumo judėjimą“.

Daugiau…


Naujienos

  • Gegužės 29 d. Pažeimenėje pristatyta geležinkelių linijos atšaka kariuomenės kroviniams į Pabradės poligoną. [1]
  • Gegužės 28 d. Rusija vėl kviečia užsienio šalių lyderius į Pergalės dienos karinį paradą Maskvoje birželio 24 d. [2]
  • Gegužės 28 d. mirė pats seniausias pasaulyje vyras britas Bob Weighton, sulaukęs 112 m., kentėjęs nuo vėžio. [3]
  • Gegužės 27 d. Vilniuje vienas iš skverų pavadintas J. Marcinkevičiaus vardu poeto 90-ųjų gimimo metinių proga. [4]
  • Gegužės 26 d. po metus vykusių derinimų „Raketos“ tipo kateris gavo leidimą plaukti; vyks reisai Kaunas–Nida. [5]
  • Gegužės 25 d. Eurolyga bendru sutarimu su klubais oficialiai nutraukė turnyrą ir nepaskelbė sezono čempionų. [6]


gegužės 29 dienos įvykiai

Lietuvoje

Pasaulyje

Rinktinė iliustracija

Trimeresurus gumprechti.jpg
Gumprechto kufija Hin Rong Kla kalno nacionaliniame parke (Tailandas)
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Rigveda

Rigveda (skr. ऋग्वेद = r̥gveda – 'giesmių žinojimas') – pirmoji ir seniausia iš keturių Vedų – seniausias Indijos literatūros paminklas. Tai arijų religinių himnų (r̥c) rinkinys (samhita), skirtas šrautos (Somos aukojimo ritualui). Jos kalba – vedų kalba.

Pavadinimas „Rigveda“ kilo nuo sanskrito žodžių r̥c („giesmė, eilės“) ir veda („žinojimas, vydimas, regėjimas“).

Dėl Rigvedos formavimosi chronologijos diskutuojama iki šiol, visgi linkstama manyti, kad tai galėjo vykti XVIX a. pr. m. e., nors pačios seniausios datuojamos net II tūkst. pr. m. e. pradžia. Akivaizdu, kad tai vyko dar iki arijams atsikraustant į Indiją. Tai įrodo tiek minimos gamtos realijos būdingos šiauresniam klimatui, tiek genetinis ryšys su iranėnų literatūros paminklu Avesta.

Rigveda, kaip ir kiti vedų kanono (šriuti) tekstai egzistavo tik žodinės perdavos tradicijoje, o užrašyta tik vėlyvaisiais viduramžiais. Tai svarbiausias senosios indoarijų religijos (vedizmo) šaltinis. 2007 m. Rigveda įtraukta į UNESCO nematerialaus pasaulio paveldo sąrašą.

Indų tradicija laiko, kad Rigvedos samhitą esamu pavidalu sutvarkė žynys Vjasa (Vyāsa). Rigvedą aiškina dvi Brahmanos: Aitarėja Brahmana (aitareya brāhmaṇa) ir Kaušitaki Brahmana.

Rigvedą sudaro 1028 giesmės (sūktos). Jei neįtraukiama Rigvedos dalis vālakhilya (8.49–8.59 himnai), skirta aukojimo ritualams, tuomet Rigvedos sūktų skaičius siekia 1017. Himnų ilgis varijuoja nuo 1 iki 58 posmelių; vidutiniškai – 10. Himnai suskirstyti į 10 mandalų (ciklų ar ratų). Toks skirstymas yra gana vėlyvas ir siejasmas su teksto fiksacijos periodu. Seniausios yra 2–7 mandalos; kiekviena jų pagal tradiciją priskiriama konkrečiai brahmanų šeimai, turinčiai tęstinumą iki šių dienų. 1 ir 10 mandalos turi po 191 himną. Pastarosios, kaip ir 8 bei 9 mandala, laikomos vėlesnėmis.

Iki šių laikų išlikusi viena Rigvedos redakcija (šaka) – Šiakala (Śākala). Taip pat žinoma ir Baškala redakcija, bet ne visų autorių laikoma savarankiška. Teikiamos dvi redakcijos versijos – samhitapatha, su sandhi taisyklėmis ir skirta recitavimui, bei padapatha, kurioje žodžiai išskirstyti gramatinėmis formomis ir skirta mokymuisi.

Šios savaitės iniciatyva yra UNESCO programa Pasaulio atmintis.

Vikisritys


Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga