Pagrindinis puslapis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Main Page)
Peršokti į: navigacija, paiešką
Sveiki atvykę į Vikipediją

laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.

Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
Šiuo metu yra 184 232 straipsniai

Sveiki atvykę
Dažniausi klausimai
Pagalba

Klausk
Taisyklės ir susitarimai
Paveikslėlių naudojimas

Apie Vikipediją

Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią nemokamai ir be jokių apribojimų gali skaityti, tobulinti ir pildyti visi žmonės. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų, o lietuviškuosiuose puslapiuose jau yra daugiau nei 184 tūkstančiai straipsnių ir jų skaičius nuolat auga.


Savaitės straipsnis

Kobajašio Eitaku (jap. 小林 永濯 = Kobayashi Eitaku) paveikslas „Tabarudzakos mūšis“ (Imperinė Japonijos armija kairėje, o sukilėliai – dešinėje)

Sacumos sukilimas (jap. 西南戦争 = Seinan sensō, liet. Pietvakarių karas) – nepatenkintų samurajų sukilimas prieš naują imperijos valdžią Meidži laikotarpiu. Šis pavadinimas kilo iš Sacumos srities (jap. 薩摩藩 = Satsuma-han), kuri turėjo didelės įtakos Meidži restauracijai ir kuri tapo prieglobsčiu bedarbiams samurajams po karinių reformų, panaikinusių jų statusą. Sukilimas tęsėsi nuo 1877 m. sausio 29 d. iki tų pačių metų rugsėjo 24 d., kol galiausiai samurajų armija patyrė triuškinantį pralaimėjimą, o jos lyderis, Saigo Takamoris (jap. 西郷隆盛 = Saigō Takamori; 1828 m. sausio 23 d. − 1877 m. rugsėjo 24 d.), žuvo. Tai buvo didžiausias Saigo organizuotas ginkluotas sukilimas prieš naująją valdžią.

Sacumos sritis įsikūrusi pietinėje Kiūšiū salos dalyje (nuo Tokijaus nutolusi 1 300 kilometrų atstumu) daugelį amžių užsiėmė savivalda su nežymiu centrinės valdžios įsikišimu. Šioje srityje įtakas darė Sacumos klanas, kuriam vadovavo Šimadzu šeimos klanas (jap. 島津氏 = Shimazu-shi), suformuotas dar Kamakuros laikotarpiu Šimadzu šeimos palikuonio Šimadzu Tadahisos (jap. 島津忠久 = Shimazu Tadahisa), Minamoto Joritomo (jap. 源 頼朝 = Minamoto no Yoritomo) sūnaus. Tai buvo vienas iš dviejų įtakingų klanų (kitas klanas – Čiošiu), kuris rėmė imperatorių Meidži restauracijos metu. Tokugavos šiogūnato režimo pabaigoje, prieš pat Meidži restauraciją, Sacumos klanas paskyrė daug lėšų ginkluotei, laivų statyklos Kagošimoje, dviejų ginklų fabrikų bei trijų šaudmenų saugyklų statyboms. Nors nuo 1871 m. oficialiai buvo skelbiama, jog šios infrastruktūros priklauso Meidži naujosios vyriausybės įtakos sferai, tačiau faktiškai jos buvo valdomos Sacumos pareigūnų.

Nepaisant to, jog Sacumos sritis turėjo daug įtakos Meidži restauracijoje bei Bošino kare ir daug vyrų iš Sacumos įgijo įtakingas pozicijas naujojoje Meidži valdžioje, vis tik buvo daug nepatenkintų susiklosčiusia tokia padėtimi. Šalies modernizacijos procesas reiškė ne tik feodalizmo bei privilegijuoto samurajų statuso panaikinimą, bet ir jų finansinio statuso nestabilumą. Ilgainiui samurajai tapo šidzoku (jap. 士族 = shizoku), kurie išlaikė dalį savo pajamų šaltinių, tačiau jiems buvo uždrausta viešai su savimi nešiotis katanas kaip ir įvykdyti mirties bausmę nekilmingiesiems, išreiškusiems samurajų luomui nepagarbą. Greitos ir didelės permainos Japonijos kultūroje, kalboje, aprangoje ir apskritai visuomenėje samurajų buvo traktuojamos kaip džioi (jap. 攘夷 = jōi, „liet. pašalinti barbarus“) principo, kilusio iš sono džioi (jap. 尊皇攘夷 = sonnō jōi, „liet. gerbti imperatorių, išvaryti barbarus“) politinės filosofijos, kuria remiantis buvo nuverstas ankstesnis Tokugavos šiogūnatas, išdavystė. Apibrėžiant modernios Japonijos sąvoką, Meidži valdžia nusprendė sekti Jungtinės Karalystės bei Vokietijos pavyzdžiu ir formuojant valstybės pagrindus remtis noblesse oblige konceptu. Samurajų luomas, įvedus naują tvarką, nebuvo pripažįstamas kaip politinė jėga. Visi šie įvykiai reiškė, jog samurajai, kelis šimtmečius veikę kaip galingas visuomenės sluoksnis, prarado savo svarbias pozicijas bei galią daryti įtaką Japonijos valdžiai. Galiausiai, samurajų klasė buvo panaikinta ir siekiant modernizuoti šalį, remiantis vakarietiškomis inovacijomis, buvo suformuota imperinė Japonijos armija. Naujoji armija buvo sudaryta iš šauktinių vyrų, nepriklausomai nuo jų klasės, taip pat prie armijos prisijungė nemažai samurajų savanorių, kurie nepaisant to, jog buvo įvaldę tradicines kovos technikas, sutiko būti apmokyti, remiantis naujomis vakarietiškomis karo ir kovos strategijomis.

Daugiau…


Naujienos


lapkričio 21 dienos įvykiai

Lietuvoje

  • 1893 − įvykdytos Kražių skerdynės. Rusijos valdžia brutaliai susidorojo su žmonėmis, pasipriešinusiais valdžios ketinimui uždaryti Kražių vienuolyno bažnyčią.


Pasaulyje

  • 1871 − Niujorke M. F. Geilas užpatentavo žiebtuvėlį cigarams.
  • 1877Tomas Edisonas pakelbė, kad išrado fonografą.
  • 1949 − Generalinė JT asamblėja balsavo už visiškos nepriklausomybės suteikimą visoms buvusioms Italijos kolonijoms. Kireanaika, Tripolitanija, Fekana buvo sujungtos į Libijos valstybę.
  • 1990Stradivarijaus smuikas Londono aukcione "Christies" parduotas už 1 572 850 dolerių. Tai muzikos instrumento kainos pasaulio rekordas.


Rinktinė iliustracija

John William Waterhouse - Echo and Narcissus - Google Art Project.jpg
Džono Viljamso Voterhauso paveikslas „Echonė ir Narcizas
Straipsnių iliustravimo projekto puslapis

Savaitės iniciatyva

Jonas Auksaburnis

Jonas Auksaburnis (345407 m.) – vienas žymiausių krikščionių pamokslininkų, veikėjų ir rašytojų, Konstantinopolio arkivyskupas. Dėl savo iškalbingumo pramintas Auksaburniu (Chrizostomu).

Jonas Auksaburnis pasikrikštijo būdamas 18 m. ir tapo Bažnyčios skaitovu. 381 m. buvo įšventintas diakonu, o 386 m. tapo presbiteriu. Tais pačiais metais Jonas Auksaburnis buvo paskirtas sakyti pamokslus pagrindinėje Antiochijos bažnyčioje.

397 m. prieš savo norą Jonas Auksaburnis buvo išrinktas Konstantinopolio vyskupu ir 398 m. įšventintas. Tačiau vietiniai dvasininkai Joną laikė per griežtu ir 403 m. „Sinode po ąžuolu“ jie Joną nušalino. Imperatorius pritarė šiam sprendimui ir galiausiai jį ištrėmė. Tačiau kilus Konstantinopolio gyventojų maištui ir pasipiktinimui, imperatorius Joną grąžino atgal.

Buvo sumanyta antrą kartą jį pašalinti iš Bažnyčios, tačiau jis vėl atsisakė. Kartą, besirengiantį krikštyti katuchumenus, kareiviai jį ištempė iš Bažnyčios, o krikšto vandenį, kaip teigiama, nudažęs kraujas. Galiausiai, 404 m. jis buvo ištremtas. Po trejų metų (407 m.) Jonas Auksaburnis mirė. 438 m. jo palaikai buvo grąžinti į Konstantinopolį ir palaidoti Apaštalų bažnyčioje.

Jonas buvo pagerbtas už savo drąsą ir pamaldumą. Nuo VI a. jis vadinamas Auksaburniu, nes buvo tikras pamokslų meistras. Šimtai išlikusių jo pamokslų ypač įžvalgiai atskleidžia graikiškos Biblijos prasmę ir rodo gebėjimą praktiškai pritaikyti klausytojams.

Šios savaitės iniciatyva yra ankstyvoji Rytų krikščionybė.

Daugiau…

Vikisritys

Q space.svg Astronomija    P vip.svg Biografijos    P biology.svg Biologija    Socrates blue version2.png Filosofija    P physics.svg Fizika    P countries-vector.svg Geografija    P computing.svg Informatika    P history.svg Istorija   
Logo of Spanish language.svg Kalbos    P mathematics.svg Matematika    P art.png Menas    XXX P icon.png Metai    P antiquity.PNG Mitologija    P religion world.svg Religija    P sport.svg Sportas    P derecho.svg Teisė   

Kiti projektai

Vikižodynas
Laisvasis žodynas
Vikicitatos
Aforizmai, sentencijos
Vikinaujienos
Naujausios žinios, aktualijos
Commons-logo.svg
Vikiteka (Wikimedia Commons)
Mediateka
Vikišaltiniai
Įvairūs tekstai
Vikiknygos
Vadovėliai, knygos
Vikirūšys (wikispecies)
Rūšių katalogas
Metaviki
Vikimedijos projektų koordinavimas
Vikiduomenys
Žinių bazė
Vikiversitetas
Mokomoji medžiaga
Vikikelionės
Kelionių vadovas
MediaWiki
Viki programinė įranga