Sviatopolkas Iziaslavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Sviatopolkas Iziaslavičius
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis
14 History Of Russia by William Tooke.jpg
Riurikovičiai
Gimė: 1050 m. lapkričio 8 d.
Mirė: 1113 m. balandžio 16 d. (62 metai)
Višgorodas
Tėvas: Iziaslavas Jaroslavičius
Motina: Gertrūda
Vaikai:

Sbislava Sviatopolkovna

Polocko kunigaikštis
Valdė: 1069 m. – 1071 m. (~2 metai)
Pirmtakas: Mstislavas Iziaslavičius
Įpėdinis: Vseslavas Briačislavičius
Naugardo kunigaikštis
Valdė: 1078 m. – 1088 m. (~10 metų)
Pirmtakas: Glebas Sviatoslavičius
Įpėdinis: Mstislavas Vladimirovičius
Kiti titulai
Turovo kunigaikštis
Valdė: 1088 m. – 1093 m. (~5 metai)
Pirmtakas: Jaropolkas Iziaslaavičius
Įpėdinis: Viačeslavas Jaropolkovičius
Kijevo Rusios didysis kunigaikštis
Valdė: 1093 m. – 1113 m. (~20 metų)
Pirmtakas: Vsevolodas Jaroslavičius
Įpėdinis: Vladimiras Monomachas
Commons-logo.svg Vikiteka: Sviatopolkas IziaslavičiusVikiteka

Sviatopolkas (Michailas) Iziaslavičius (1050 m. lapkričio 8 d.[1] – 1113 m. balandžio 16 d.) – Polocko (10691071), Naugardo (10781088), Turovo kunigaikštis (10881093), Kijevo Rusios didysis kunigaikštis (1093–1113). Kijevo Rusios didžiojo kunigaikščio Iziaslavo Jaroslavičiaus sūnus (galimai nesantuokinis[2]).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1069 metais tėvas pasodino Sviatopolką Polocke vietoje mirusio Mstislavo Iziaslavičiaus. 1071 metais Vseslavas Briačislavičius, ankstesnis Polocko kunigaikštis, grąžino sau valdžią. Galima daryti prielaidą, kad sekančius dvejus metus Sviatopolkas praleido su tėvu Kijeve. Jau po Iziaslavo grįžimo į Kijevą 1078 metų žiemą Sviatopolkas ėjo kartu su Vladimiru Monomachu į Polocką ir sudegino jo priemiesčius, o po to užėmė Zavolčėje užmušto Glebo Sviatoslavičiaus Naugarde vietą. 1088 metais perėjo į Turovą, dalį nužudytojo Jaropolko Iziaslavičiaus paveldo, užleisdamas vietą Naugarde Vsevolodo Jaroslavičiaus anūkui, Mstislavui.

Santuoka ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealogija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Sviatoslavas Igorevičius
 
 
 
 
 
 
 
Vladimiras Sviatoslavičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Maluša
 
 
 
 
 
 
 
Jaroslavas Išmintingasis
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Rogvolodas, Polocko kunigaikštis
 
 
 
 
 
 
 
Rogneda Rogvolodovna
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Iziaslavas Jaroslavičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Erikas VI, Švedijos karalius
 
 
 
 
 
 
 
Olafas, Švedijos karalius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Sigrid Išdidžioji
 
 
 
 
 
 
 
Ingegerda, Švedijos princesė
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Estrid obodritė
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Sviatopolkas Iziaslavičius
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Olisava
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Согласно летописным данным Святополк родился в 1050 году. Точная дата указана только в «Истории Российской…» В. Н. Татищева. Возможно является догадкой Татищева. 8 ноября отмечается Собор Архистратига Михаила.
  2. Назаренко, Александр Васильевич Древняя Русь на международных путях. М.: Языки Русской Культуры, 2001. Стр. 550–570.
  3. Poland
  4. Статья|автор = Корниенко В.В.|заглавие = Молитовний надпис Брячислава Святополковича з Софії Київської|издание = Праці центру пам’ятникознавства|год = 2010|номер = 18|страницы = 211–218|ссылка = http://epigraphica.ru/wp-content/uploads/2014/02/Kornienko-2010d.pdf

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Войтович Л. Ізяславичі. Турово-пінські князі. Четвертинські. Сокольські // Князівські династії Східної Європи (кінець IX – початок XVI ст.): склад, суспільна і політична роль. Історико-генеалогічне дослідження. – Львів: Інститут українознавства ім. І.Крип’якевича, 2000. – 649 с. – ISBN 966-02-1683-1. (укр.)
  • Древняя Русь в свете зарубежных источников./ под редакцией Е. А. Мельниковой. – Логос, 1999.
  • Пчелов Е. В. Рюриковичи. История династии. – ОЛМА-ПРЕСС, 2002.
  • Родословная книга князей и дворян Российских и выезжих (Бархатная книга)
  • Коган В.М., Домбровский-Шалагин В.И. Князь Рюрик и его потомки: Историко-генеалогический свод. – СПб.: «Паритет», 2004. – 688 с. – 3000 экз. – ISBN 5-93437-149-5.
  • Н. В–н–в. Полоцкие князья // Русский биографический словарь : в 25-ти томах. – СПб.–М., 1896–1918.
  • Рыжов К. Все монархи мира. Россия. – М.: Вече, 1998. – 640 с. – 16 000 экз. – ISBN 5-7838-0268-9.
  • Славянская энциклопедия. Киевская Русь – Московия: в 2 т. / Автор-составитель В. В. Богуславский. – М.: ОЛМА-ПРЕСС, 2001. – Т. 2. – 816 с. – 5000 экз. – ISBN 5-224-02249-5.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]