Pereiti prie turinio

Lietuvių katalikų mokslo akademija

Koordinatės: 54°41′02″ š. pl. 25°17′22″ r. ilg. / 54.68389°š. pl. 25.28944°r. ilg. / 54.68389; 25.28944
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos katalikų mokslų akademija)

Lietuvių katalikų mokslo akademija (LKMA) – lietuvių katalikų mokslininkų organizacija, įsteigta 1922 m. Veikė iki 1940 m. Lietuvoje, centras Kaune, 19561992 m. užsienyje, centras Romoje, nuo 1990 m. atkurta Lietuvoje, nuo 1992 m. centras Vilniuje. LKMA aula ir Centro valdybos būstinė įsikūrę Vilniuje, Pilies g. 8. JAV LKMA padalinys veikia kaip savarankiškas juridinis vienetas.

Lietuvių katalikų mokslo akademijos veiklai vadovauja Centro valdyba, nuo 2001 m. LKMA narių renkama 6 m. kadencijai. Yra skyriai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, mažesnės grupės Šiauliuose, Telšiuose; skyriuose veikia sekcijos. Akademijos nariai yra 4 kategorijų:

  • nariai akademikai, labiausiai pasižymėję mokslininkai
  • nariai
  • nariai pagalbininkai, neturintys mokslo laipsnio
  • garbės nariai.

Nuo 1922 m. akademiko vardas suteiktas 60 mokslininkų. 10 narių akademiko vardas suteiktas iki Antrojo pasaulinio karo, 23 – po jo išeivijoje ir 25 – po 1991 m. LKMA narių 1956 m. buvo 85, 1965 m. – 188, 1977 m. – 226, 1985 m. – 263, 2000 m. – 753 nariai, iš jų apie 150 gyveno užsienyje. 2020 m. lapkritį buvo 21 narys akademikas, apie 200 narių, apie 110 narių pagalbininkų, vienas garbės narys.

Lietuvių katalikų mokslo akademija organizuoja mokslinį darbą ir populiarina mokslą, telkdama visų mokslo sričių katalikų pasaulėžiūros mokslininkus, gyvenančius Lietuvoje ir užsienyje, siekiančius mokslo ir krikščioniškosios minties bei kultūros vienovės, siekia sudaryti jiems palankesnes sąlygas moksl. tyrimams ir moksliniam darbui. LKMA priklauso tarptautinei katalikų intelektualų federacijų asociacijai Pax Romana.

Idėją steigti katalikų mokslo akademiją 1908 m. iškėlė kun. Pranciškus Petras Būčys, bet sumanymas tuo metu liko neįgyvendintas. 1922 m. spalio 22 d. steigiamajame susirinkime Kaune išrinkta LKMA valdyba. Iki Antrojo pasaulinio karo LKMA surengė 3 suvažiavimus Kaune (1933 m., 1936 m., 1939 m.), nuo 1930 m. prisidėjo prie Lietuviškosios enciklopedijos rengimo, leido Suvažiavimo darbus (t. 1 1935 m., t. 2 1937 m., t. 3 1940 m.), biografijų leidinį „Užgesę žiburiai“ (1930 m.). 1927 m. A. Dambrausko-Jakšto iniciatyva pradėta rengti žymių žmonių enciklopedinį žodyną (iki 1940 m. mašinraščiu parengti 5 t.). SSRS okupacinė valdžia 1940 m. akademiją uždarė.

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvos atstovas Paryžiuje Stasys Antanas Bačkis laiškais ragino į užsienį pasitraukusius LKMA narius ir vyskupus atkurti akademiją. Romoje 1954 m. akademijai atkurti sudaryta Reorganizacinė komisija. Tęstinumą paliudyti į komisijos narius pasiūlyti buvę LKMA centro valdybos nariai Zenonas Ivinskis ir Juozas Eretas). 1956 m. pasirašytas LKMA su centru Romoje atkūrimo aktas ir įregistruoti LKMA įstatai. Įsteigti LKMA skyriai, vadinamieji židiniai: Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Monrealis, Torontas, Deitonas, Miunchenas, Otava, Putnamas, Saint Petersburgas (Floridos valstija), Los Andželas. Visi skyriai priklausė centro valdybai Romoje.

Romoje veikė LKMA padalinys – Dokumentinės medžiagos apie Lietuvos religinę padėtį centras. 1965 m. kunigų K. Razmino, P. Jatulio ir R. Krasausko iniciatyva Romoje įkurtas LKMA Istorijos ir religinės kultūros lietuvių institutas. 19571988 m. kas trejus metus buvo rengiami LKMA suvažiavimai JAV (Čikaga, Niujorkas, Bostonas, Detroitas, Saint Petersburgas, Los Andželas), Vokietijoje (Hiutenfeldas), Kanadoje (Torontas) ir Italijoje (Roma). 1973 m. prel. Pranciškus Mykolas Juras akademijai perleido savo įkurtą Amerikos lietuvių kultūros archyvą (ALKA). Siekiant įteisinti šią nuosavybę pagal JAV veikiančius įstatymus 1972 m. Amerikoje veikiantis Lietuvos katalikų mokslų akademijos skyrius Konektikuto valstijoje įregistruotas kaip pelno nesiekianti savarankiška organizacija ir tokiu statusu veikia iki šiol.

LKMA skelbė mokslo veikalus ir šaltinius: leido „Suvažiavimo darbus“, „Metraštį“ (nuo 1965 m.), biografijų seriją „Negęstantieji žiburiai“, istorijos šaltinių seriją „Fontes Historiae Lithuaniae“, Antano Salio, Stasio Šalkauskio, Zenono Ivinskio raštus, kitus veikalus, daugiausia istorijos ir literatūros temomis.

Lietuvoje atkurti Lietuvių katalikų mokslo akademiją sumanyta 1989 metais. 1990 m. vasario 17 d. sušaukta steigiamoji konferencija, išrinkta krašto valdyba (pirmininkas Giedrius Uždavinys). Ji 1991 m. Vilniuje surengė XV suvažiavimą. 1992 m. išeivijos ir Lietuvos nariai bendrai išrinko naują Centro valdybą, centras perkeltas į Vilnių. Įsteigtos Istorijos, Pedagogikos, Psichologijos, Etnologijos, Katechetikos, Informatikos, Architektūros, Medicinos ir kt. sekcijos. Vilniaus skyriuje veikė Bažnyčios istorijos studijų grupė, 2006 m. reorganizuota į Krikščionybės istorijos Lietuvoje studijų centrą. 2007 m. LKMA įsteigė Humanitarinių tyrimų institutą. LKMA surengė suvažiavimus Vilniuje (1991 m., 1997 m., 2006 m., 2009 m., 2012 m., 2015 m.), Kaune (2004 m.), Klaipėdoje (2000 m.) ir Šiauliuose (2003 m.), t. p. mokslinių konferencijų, seminarų, viešų paskaitų, inicijuoja mokslinių tyrimų projektus, skiria premijas mokslininkams, studentams. Nuolat leidžia „Lietuvių katalikų mokslų akademijos metraštį“, Bažnyčios istorijos studijas, mokslinių darbų rinkinius, t. p. istorijos šaltinius, atsiminimus, humanitarinės tematikos mokslines knygas: iki 2012 m. pabaigos išėjo 160 leidinių [1], iki 2020 m. dar 16 knygų (kai kurios drauge su Naujasis Židinys-Aidai).

Lietuvių katalikų mokslų akademijos akademikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavardė Sritis Išrinkimo ir veiklos metai
Vytautas Ališauskas istorija 2015
Juozas Ambrazevičius-Brazaitis filologija 1939–1974
Vanda Aramavičiūtė edukologija 2006–2017
Audrys Juozas Bačkis kanonų teisė 2003
Darius Baronas istorija 2015
Jonas Boruta SJ fizika 1997
Vilmantė Borutaitė biochemija 2020
Pranciškus Būčys teologija 19361951
Blažiejus Česnys teologija 1936–1944
Adolfas Damušis chemija 1964–2003
Pranas Dovydaitis teisė, filosofija 1933–1942
Juozas Eretas filologija 1936–1984
Danutė Gailienė psichologija 2009
Juozas Girnius filosofija 1964–1994
Kęstutis K. Girnius filosofija 2000
Julijonas Gravrogkas inžinerija 19591968
Bronius Grigelionis matematika 1991–2014
Jonas Grinius filologija 1959–1980
Gintaras Grušas kanonų teisė 2015
Stasys Yla JAV; teologija 19611983
Zenonas Ivinskis istorija 1939–1971
Adomas Dambrauskas-Jakštas teologija-filosofija 1933–1938
Juozas Jakštas istorija 1970–1989
Liudas Jovaiša istorija 2009
Mečislovas Jučas istorija 2006–2019
Sofija Kanopkaitė biochemija 2000
Kazys Napaleonas Kitkauskas architektūra 2006
Antanas Klimas filologija 1970–2016
Antanas Kučinskas istorija 1970–1988
Vytautas Landsbergis muzikologija 1997
Antanas Liuima teologija 1959–2000
Antanas Maceina filosofija 1961–1987
Irena Regina Merkienė etnologija 2006
Vytautas Merkys istorija 2003–2012
Guido Michelini filologija 2009–2020
Vacys Milius etnografija 1997–2005
Juozas Leonas Navickas filosofija 1970–1998
Kazys Pakštas geografija 1939–1960
Antanas Paškus-Paškevičius psichologija, filosofija 1961–2008
Vytautas Pavilanis medicina 1970–2006
Justinas Pikūnas psichologija 1961–2018
Aldona Prašmantaitė istorija 2006
Paulius Rabikauskas Bažnyčios istorija 1961–1998
Arvydas Ramonas teologija 2009
Mečislovas Reinys filosofija 1939–1953
Povilas Rėklaitis menotyra 1970–1999
Antanas Rubšys teologija 1961–2002
Antanas Salys filologija 1959–1972
Alfredas Erichas Senas filologija 1964–1978
Arūnas Streikus istorija 2009
Paulius V. Subačius filologija 2006
Simas Sužiedėlis istorija 1961–1985
Stasys Šalkauskis filosofija 1933–1941
Antanas Tyla istorija 1991–2018
Giedrius Uždavinys medicina 1991
Mikas Vaicekauskas filologija 2020
Stasys Vaitekūnas geografija 2006–2016
Vytautas Vardys politiniai mokslai 1970–1993
Angelė Vyšniauskaitė etnografija 2000–2006
Romualdas Zalubas astrofizika 1959–2003
Zigmas Zinkevičius filologija 1991–2018
Vanda Žekonienė agronomija 2003

54°41′02″ š. pl. 25°17′22″ r. ilg. / 54.68389°š. pl. 25.28944°r. ilg. / 54.68389; 25.28944