Vytautas Ališauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Ališauskas
Gimė: 1957 m. birželio 15 d. (61 metai)
Klaipėdoje
Tautybė: lietuvis
Veikla: Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, istorikas, tekstologas
Organizacijos: Vilniaus Universitetas
Pareigos: profesorius
Alma mater: 1982 m. Vilniaus universitetas

Vytautas Ališauskas (g. 1957 m. birželio 15 d. Klaipėdoje) – Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, mitologijos tyrėjas. Hum. m. daktaras (istorija).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 19821985 m. Kauno politechnikos institute dėstė etiką, 1985 m. neteko darbo dėl antisovietinės veiklos, iki 1989 m. – bedarbis. Buvo Sąjūdžio Seimo narys. 19902007 m. – žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 19911992 m. – Lietuvos ambasados prie Šventojo Sosto pirmasis sekretorius. 19942008 m. vadovavo leidyklai „Aidai“, 19992007 m. – žurnalo „Knygų aidai“ vyr. redaktorius.

1992–1996 m. ir 20002008 m. buvo LRT tarybos narys (2006–2008 m. – tarybos vicepirmininkas). 2008–2012 m. – Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui. Nuo 2012 m. Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto docentas, nuo 2018 - profesorius.

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003 m.)[1], popiežiškojo Pijaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2011 m.), Suvereniojo Maltos Ordino Didžiuoju kryžiumi „Pro Merito Melitensi“ (2012 m.).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbė filosofijos, istorijos, patristikos darbų, publicistikos, knygų recenzijų, išvertė poezijos, teologijos tekstų.

Paskelbė šaltinių rinkinį:

Baltų religijos ir mitologijos reliktai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (XIV-XVIII a.) (2016).

  • Parašė monografijas:
    • Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus. Tekstas ir kontekstai (2012),
    • Sakymas ir rašymas (2009).
  • Parašė knygas:
    • Šv. Kazimieras (lietuvių, anglų, lenkų k. 2004),
    • Aušros vartai (lietuvių, anglų, lenkų k. 2002, bendraaut. T. Račiūnaitė),
    • Vilniaus Arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčia (lietuvių, anglų, lenkų k. 2004, bendraaut. M. Paknys).
  • Parašė įvadus ir komentarus:
    • Origeno, Giesmių giesmės homilijoms (2011),
    • Platono, Puotai (2000), Sokrato apologijai (2009), Alkibijadui (2016).
  • Svarbesni straipsniai:
    • Kulto tradicija lokalioje religinėje bendrijoje: Birutės atvejis, Bažnyčios istorijos studijos 5, (2012), p. 9-24,
    • Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai…, Naujasis Židinys-Aidai, Nr. 2, (2012), p. 95-102,
    • Šventosios kalbos ir šventieji raidynai, LKMA Metraštis, t. 33, (2010), p. 213–232.
  • Sudarė Krikščionybės Lietuvoje istorija (2006).
  • Yra vienas iš leidinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai (2001) sudarytojų ir autorių (antras leidimas lenkų k. – 2011), vienas iš prozopografinės studijos Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. (2009) autorių, dalyvavo rengiant Katalikų kalendorių-žinyną (1984–89).
  • Buvo vienas iš Česlovo Kavaliausko versto Naujojo Testamento redaktorių,
  • Taip pat redagavo:
    • palaimintojo Jurgio MatulaičioUžrašus (1998),
    • Žemaičių vyskupijos vizitaciją, 1579 (1998),
    • Dariaus Barono knygą Trys Vilniaus kankiniai: Gyvenimas ir istorija (2000)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytautas Rakauskas. Ališauskas, Vytautas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ališauskas Vytautas (Tūkstantmečio žmonės)
Politinis postas


Prieš tai:
Algirdas Saudargas
Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto
Coat of arms of Lithuania.svg Emblem of the Papacy SE.svg

2008 - 2012 m.
Po to:
Irena Vaišvilaitė