Vytautas Ališauskas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Vytautas Ališauskas
Gimė: 1957 m. birželio 15 d. (61 metai)
Klaipėdoje
Tautybė: lietuvis
Veikla: Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, istorikas, tekstologas
Organizacijos: Vilniaus Universitetas
Pareigos: docentas
Alma mater: 1982 m. Vilniaus universitetas

Vytautas Ališauskas (g. 1957 m. birželio 15 d. Klaipėdoje) – Lietuvos kultūros veikėjas, diplomatas, filosofas, tekstologas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1982 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą. 19821985 m. Kauno politechnikos institute dėstė etiką, 1985 m. neteko darbo dėl antisovietinės veiklos, iki 1989 m. – bedarbis. Buvo Sąjūdžio Seimo narys. 19902007 m. – žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ vyr. redaktoriaus pavaduotojas, 19911992 m. – Lietuvos ambasados prie Šventojo Sosto pirmasis sekretorius. 19942008 m. vadovavo leidyklai „Aidai“, 19992007 m. – žurnalo „Knygų aidai“ vyr. redaktorius.

1992–1996 m. ir 20002008 m. buvo LRT tarybos narys (2006–2008 m. – tarybos vicepirmininkas). 2008–2012 m. – Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius prie Šventojo sosto ir Maltos ordinui. Nuo 2012 m. Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto docentas.

Apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2003 m.)[1], popiežiškojo Pijaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2011 m.), Suvereniojo Maltos Ordino Didžiuoju kryžiumi „Pro Merito Melitensi“ (2012 m.).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paskelbė filosofijos, istorijos, patristikos darbų, publicistikos, knygų recenzijų, išvertė poezijos, teologijos tekstų.

  • Parašė monografijas:
    • Jono Lasickio pasakojimas apie žemaičių dievus. Tekstas ir kontekstai (2012),
    • Sakymas ir rašymas (2009).
  • Parašė knygas:
    • Šv. Kazimieras (lietuvių, anglų, lenkų k. 2004),
    • Aušros vartai (lietuvių, anglų, lenkų k. 2002, bendraaut. T. Račiūnaitė),
    • Vilniaus Arkikatedros Šv. Kazimiero koplyčia (lietuvių, anglų, lenkų k. 2004, bendraaut. M. Paknys).
  • Parašė įvadus ir komentarus:
    • Origeno, Giesmių giesmės homilijoms (2011),
    • Platono, Puotai (2000) ir Sokrato apologijai (2009).
  • Svarbesni straipsniai:
    • Kulto tradicija lokalioje religinėje bendrijoje: Birutės atvejis, Bažnyčios istorijos studijos 5, (2012), p. 9-24,
    • Dievai po Lietuvos dangumi, 1619 metai…, Naujasis Židinys-Aidai, Nr. 2, (2012), p. 95-102,
    • Šventosios kalbos ir šventieji raidynai, LKMA Metraštis, t. 33, (2010), p. 213–232.
  • Sudarė Krikščionybės Lietuvoje istorija (2006).
  • Yra vienas iš leidinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kultūra: Tyrinėjimai ir vaizdai (2001) sudarytojų ir autorių (antras leidimas lenkų k. – 2011), vienas iš prozopografinės studijos Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a. (2009) autorių, dalyvavo rengiant Katalikų kalendorių-žinyną (1984–89).
  • Buvo vienas iš Česlovo Kavaliausko versto Naujojo Testamento redaktorių,
  • Taip pat redagavo:
    • palaimintojo Jurgio MatulaičioUžrašus (1998),
    • Žemaičių vyskupijos vizitaciją, 1579 (1998),
    • Dariaus Barono knygą Trys Vilniaus kankiniai: Gyvenimas ir istorija (2000)

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vytautas Rakauskas. Ališauskas, Vytautas. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ališauskas Vytautas (Tūkstantmečio žmonės)
Politinis postas


Prieš tai:
Algirdas Saudargas
Lietuvos ambasadorius prie Šventojo Sosto
Coat of arms of Lithuania.svg Emblem of the Papacy SE.svg

2008 - 2012 m.
Po to:
Irena Vaišvilaitė