Juozapas Jonas Skvireckas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozapas Jonas Skvireckas
Gimė 1873 m. rugsėjo 18 d.
Rinkūnuose, Pasvalio raj.
Mirė 1959 m. gruodžio 3 d. (86 metai)
Zamse, Austrija)
Tautybė lietuvis
Tėvas Vincentas Skvireckas
Motina Elzbieta Krasauskaitė
Veikla Lietuvos arkivyskupas.
Alma mater 1896 m. Žemaičių kunigų seminarija, 1899 m. Peterburgo dvasinė akademija

Juozapas Jonas Skvireckas (1873 m. rugsėjo 18 d. Rinkūnuose, Pasvalio raj. – 1959 m. gruodžio 3 d. Zamse, Austrija) – arkivyskupas, vertėjas.

Atminimo paminklas Juozapui Skvireckui Kauno katedroje

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyskupas Skvireckas Senosios Žagarės bažnyčioje 1928 m. birželio 17 d.

Tėvas Vincentas ir motina Elzbieta Krasauskaitė buvo mažažemiai ūkininkai, turėjo puodų dirbtuvėlę. Skaityti ir rašyti išmoko iš slapta laikomų lietuviškų spaudinių. Lankė Smilgių mokyklą, 18851892 m. – Panevėžio realinę gimnaziją, kurią baigė su pagyrimu.

18921896 m. mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje. Po 4 kursų išsiųstas į Peterburgo dvasinę akademiją, kurią baigė teologijos kandidato laipsniu. 1899 m. birželio 24 d. įšventintas kunigu.

1919 m. kovo 10 d. popiežius Benediktas XV nominavo J. Skvirecką Ceramo tituliniu vyskupu ir paskyrė Žemaičių vyskupo pagalbininku. 1919 m. liepos 13 d. Kauno katedroje iškilmingai konsekruotas vyskupu. Konsekravo vyskupas Antanas Karosas, asistuojant vysk. Juozapui Matulaičiui ir Pranciškui Karevičiui. Paskirtas augziliaru, J. Skvireckas daug dirbo kurijoje.

1927 m. įsigijo pakaunėje buvusį Linkuvos dvarą ir jame įrengė pavyzdinę sodybą su skulptūromis, gėlynais ir vynuogynais. Čia išlikę vertingų memorialinių statinių, prie kurių sukūrimo prisidėjo skulptorė sesuo Leonarda (tikr. Marijona Šmulkštytė): Šv. Jono Krikštytojo koplyčia Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 10 -mečiui, Kristaus Karaliaus kompozicija Lietuvos krikšto 550 m. jubiliejui.

J. Skvireckas iš lotyniškosios Vulgatos į lietuvių kalbą išvertė Bibliją.

1998 m. arkivyskupo J. Skvirecko palaikai buvo pargabenti į Lietuvą ir perlaidoti Kauno arkikatedroje.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]