Jonas Grinius (1902)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Grinius
Gimė: 1902 m. kovo 5 d.
Giminėnai, Joniškio valsčius
Mirė: 1980 m. lapkričio 10 d. (78 metai)
Miunchenas, Vokietija
Veikla: rašytojas, menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas
Alma mater: Lietuvos universitetas

Jonas Grinius (1902 m. kovo 5 d. Giminėnuose, Joniškio valsčius – 1980 m. lapkričio 10 d. Miunchene, Vokietija. 1998 m. urna su pelenais perlaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse.) – lietuvių rašytojas, menotyrininkas, literatūros kritikas ir istorikas, estetikos tyrinėtojas [1].

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1926 m. baigė Lietuvos universiteto Filologijos-filosofijos fakultetą. 19261929 m. Grenoblio ir Sorbonos universitetuose studijavo prancūzų kalbą ir literatūrą, estetiką, meno istoriją. Bendravo su Oskaru Milašiumi, apgynė disertaciją apie jo kūrybą (1929).

19291940 m. Kauno universitete dėstė prancūzų kalbą ir literatūrą, meno istoriją, estetiką. 1943 m. nacių kalintas Kauno kalėjime. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Išeivijoje organizavo lietuvišką spaudą, kūrė lietuviškas draugijas, dalyvavo politinėje ir kultūrinėje veikloje, daug rašė literatūros ir meno klausimais. Dėstė Laisvosios Europos kolegijoje Strasbūre, 19581960 m. vadovavo lietuvių Vasario 16-osios gimnazijai Hiutenfelde, vėliau šios gimnazijos mokytojas.

Daugelį metų buvo įvairių leidinių redaktorius arba redakcijos narys: 19221925 m. – žurnalo „Ateitis“, 19231924 m. – žurnalo „Pavasaris“, 19301940 m. – žurnalo „Židinys“, 19361940 m. dienraščio „XX amžius“, 19471950 m. – žurnalo „Aidai“. [2]

Bendradarbiavo „Lietuvių enciklopedijoje“, parašė straipsnius apie lietuvių literatūrą prancūzų (1962) ir vokiečių (1966) enciklopediniams leidiniams. Analizavo Vinco Krėvės istorines dramas, Juozo Tumo-Vaižganto, Šatrijos Raganos, Jono Aisčio, V. Ramono, Antano Vaičiulaičio, Kristijono Donelaičio, Juozo Grušo ir kt. rašytojų kūrybą. Sukūrė istorinių dramų „Stella Maris“, „Žiurkių kamera“, „Gulbės giesmė“.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. aidai.us: Jonas Grinius
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 156 psl.