Justinas Pikūnas
| Justinas Pikūnas | |
|---|---|
| Gimė | 1921 m. sausio 7 d. Miroslavas, Alytaus apskritis |
| Mirė | 2018 m. balandžio 26 d. (97 metai) Haiku, Havajai, JAV |
| Sutuoktinis (-ė) | Regina Liesunaitytė |
| Vaikai | Justas Vytautas, Kristina Ona, Ramona Marija |
| Veikla | psichologas, pedagogas, visuomenės veikėjas |
| Alma mater | 1949 m. Miuncheno universitetas |
Justinas Pikūnas (1921 m. sausio 7 d. Miroslave, Alytaus apskritis – 2018 m. balandžio 26 d. Haiku, Havajai, JAV) – Lietuvos psichologas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, visuomenės veikėjas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1940 m. baigė Marijampolės marijonų gimnaziją. 1941–1943 m. studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Filosofijos fakultete. 1944 m. rugsėjo mėn. kartu su broliu Stasiu pasitraukė iš Lietuvos. Nuo 1945 m. tęsė studijas Miuncheno universitete, kur 1949 m. už disertaciją „Pažinimo telkimas Šėlerio darbuose, atsižvelgiant į neracionalius faktorius“ suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. 1949–1950 m. tobulinosi Sorbonos universitete ir Politikos mokslų institute Paryžiuje.
1950 m. gruodžio mėn. išvyko į JAV. 1951–1989 m. gyveno Detroite, o išėjęs į pensiją, – jo priemiestyje. Nuo 1951 m. iki pensijos (1987 m.) dirbo Detroito universitete: dėstė psichologiją, nuo 1956 m. docentas, nuo 1961 m. profesorius, psichologijos katedros vedėjas. 1953 m. sukonstravo grafoskopinę skalę, apie kurią 1955 m. skaitė paskaitą Detroito mokslų akademijoje. Skaitė paskaitų per radiją ir televiziją. 1954 m. tarptautiniame psichologų kongrese Monrealyje atstovavo Detroito universitetą. Nuo 1992 m. rudens dirbo vizituojančiu profesoriu Vytauto Didžiojo universitete Kaune.[1][2]
Visuomeninė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Be plataus profesinio-pedagoginio bei mokslinio darbo, priklausė apie 30 įvairių organizacijų, draugijų, sambūrių. 1947–1949 m. Vokietijoje buvo studentų ateitininkų sąjungos pirmininkas, 1947–1951 m. Kęstučio korporacijos pirmininkas, 1949–1950 m. „Pax Romana“ vykdomojo komiteto narys. 1961 m. išrinktas Lietuvių katalikų mokslo akademijos nariu akademiku.[3] 1977 m. išrinktas Lituanistikos instituto tikruoju nariu. 1978–1980 m. Amerikos lietuvių katalikų federacijos pirmininkas. 1990–1992 m. Mičigano tarybos „Amerikiečiai už Lietuvos laisvę“ kūrėjas ir tarybos narys. Amerikos psichologų sąjungos narys, Mičigano mokslų akademijos narys. 1998 m. viena iš naujai atrastųjų žvaigždžių pavadinta Justino Pikūno vardu.[4]
Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- 2000 m. DLK Gedimino 5 laipsnio ordinas [5]
- 2002 m. Lietuvos psichologų sąjungos garbės narys [6]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gražina Kriaučiūnienė. Prof. dr. Justino Pikūno pagerbimas „Visur galima atrasti ką nors gero…“
- ↑ Prof. Justinas Pikūnas ir jo knygos Archyvuota kopija 2018-05-10 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ http://www.lkma.lt/index.php?id=166
- ↑ Profesoriui Jurgiui Pikūnui – naujas apdovanojimas // Voruta, 2010-01-10 Archyvuota kopija 2014-03-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.95594
- ↑ LKMA akademikas – Lietuvos psichologų sąjungos garbės narys // Mokslo Lietuva, 2003 m. vasario 6-19 d., Nr. 3 (271) Archyvuota kopija 2014-03-22 iš Wayback Machine projekto.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Mokslo ir idealo keliu / Aldona Vasiliauskienė. – Kaunas: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 2001. – 381 p.: iliustr. – ISBN 9986-418-18-6