Laižuvos valsčius
Laižuvos valsčius | |
---|---|
Laikotarpis: 1920 – 1950 m. | |
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje | |
Adm. centras: | Laižuva |
![]() | |
Mažeikių apskritis (1920–1940) | |
![]() | |
Ostlandas | Mažeikių apskritis (1941–1944) |
![]() | |
Lietuvos TSR | Mažeikių apskritis (1944–1950) |
Laižuvos valsčius – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės šiaurės vakarų Lietuvos teritorijoje. Centras – Laižuva.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valsčius įkurtas po I pasaulinio karo, panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Akmenės rajonui (2 apylinkės) ir Mažeikių rajonui (5 apylinkės).
Valsčiaus istorija | |||||
---|---|---|---|---|---|
Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkių sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
1923[1] | 95 | 3081 | 645 | ||
1949-01-01 (išsamiau) |
118 | 7 apylinkės [2] |
Suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinė gyvenvietė | Apylinkė, 1949 m.[3] |
---|---|
Auksūdys | Auksūdžio apylinkė |
Dargiai | Dargių apylinkė |
Laižuva | Laižuvos apylinkė |
Pakamaniai | Pakamanių apylinkė |
Pakliaupis | Pakliaupio apylinkė |
Palaižupė | Palaižupės apylinkė |
Purpliai | Purplių apylinkė |
Iš viso: | 7 apylinkės |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tautinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. gyveno 3081 žmogus:
- Lietuviai - 88,51% (2727);
- Latviai - 5,42% (167);
- Žydai - 4,12% (127);
- Vokiečiai - 0,88% (27);
- Kiti - 1,07% (33).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 78
- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 80–81