Agluonai

Koordinatės: 56°19′52″š. pl. 22°42′07″r. ilg. / 56.331°š. pl. 22.702°r. ilg. / 56.331; 22.702 (Agluonai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Agluonai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Agluonai
Agluonai
56°19′52″š. pl. 22°42′07″r. ilg. / 56.331°š. pl. 22.702°r. ilg. / 56.331; 22.702 (Agluonai)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Akmenės rajono savivaldybės vėliava Akmenės rajono savivaldybė
Seniūnija Akmenės seniūnija
Gyventojų (2021) 204
Vietovardžio kirčiavimas
(3 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Agluonaĩ
Kilmininkas: Agluonų̃
Naudininkas: Agluonáms
Galininkas: Aglúonus
Įnagininkas: Agluonaĩs
Vietininkas: Agluonuosè

Agluonai – kaimas Akmenės rajono savivaldybėje, 11 km į šiaurę nuo Akmenės, kelių  1004  AkmenėAgluonaiLaižuva  ir  1005  SuginčiaiKlykoliaiAgluonai  sankryžoje. Į šiaurę nuo kaimo teka Vadaksties intakas Agluona, davusi kaimui pavadinimą. Seniūnaitijos centras. Veikia paštas (LT-85034), biblioteka (nuo 1956 m.), medicinos punktas, išlikęs Medemrodės dvaras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Palivarkas yra minimas 1652 m. Nuo 1949 m. tarybinio ūkio, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1955 m. įsteigta biblioteka. 1977 m. prie Agluonų kaimo prijungta Medemrodė.

Mokykla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1895 m. prie dvaro įsteigta pradinė mokykla, 19611993 m. veikė septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. Agluonų Vladimiro Zubovo pagrindinė mokykla, 2006 m. reorganizuota į Akmenės gimnazijos Agluonų Vladimiro Zubovo skyrių, 2009 m. uždaryta. 2014 metais, buvusioje mokykloje atsidarė Akmenės rajono savivaldybės vaikų globos namai. 2017 metais, pakeitė pavadinimą į Akmenės rajono paramos šeimai centras.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.
1923 m.sur.[2] 1959 m.sur.[3] 1970 m.sur.[4] 1979 m.sur.[5] 1984 m.[6] 1989 m.sur.[7] 2001 m.sur.[8] 2011 m.sur.[9] 2021 m.sur.[10]
74 63 45 382 317 312 309 207 204


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Agluonuose gimė ir palaidotas visuomenės veikėjas, Medemrodės dvaro savininkas grafas Vladimiras Zubovas (1862–1933).[11] Palaidotas senose kaimo kapinaitėse prie kelio link Suginčių. Pastatytas didelis paminklinis akmuo, ant kurio kažkas užrašė Veros Zubovienės pavardę, kuri 1941 m. buvo ištremta į Altajų ir negrįžo iš tremties.

Kaime gimė arba dirbo:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  3. AgluonaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 18 psl.
  4. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  6. Agluonai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 17
  7. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  8. Šiaulių apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  9. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  11. Agluonai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 154 psl.