Krakės
- Apie kaimą Skuodo rajone žr. Krakės (Skuodas).
| Krakės | ||
|---|---|---|
| ||
  Krakės |
||
| 55°24′36″š. pl. 23°43′48″r. ilg. / 55.410°š. pl. 23.730°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Krakių seniūnija | |
| Gyventojų | 649 | |
 Vikiteka |
Krakės | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Kroki, rus. Кроки[2][3] | |
Krakės – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, 8 km į vakarus nuo kelio 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva , 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (pastatyta 1907 m.), veikia Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazija, vaikų darželis. Krakėse išlikęs vienintelis Lietuvoje kotryniečių vienuolynas (atkurtas 1997 m., su 8 celėmis, koplyčia), V. Ulevičiaus medinės skulptūros. Svarbiausia įmonė – Krakių ŽŪB. Yra lentpjūvė, ambulatorija, pašto skyrius (LT-58032), kultūros namai, biblioteka (nuo 1937 m.), kelios parduotuvės.
Etimologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miestelio pavadinimas kildinamas iš asmenvardžio Krãkė (šis galbūt iš krãkė, krakis „juodasis genys, raudongalvis genys“; „karosas“).[4] XX a. tarpukariu buvo žinomos kaip Krakiai.[5]
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Krakės įsikūrę Krakių kalvagūbryje, altitudė 95–100 m virš jūros lygio. Per miestelį teka Smilgaitis, netoliese į rytus yra Smilgos aukštupys. Netoli miestelio yra ir Krakių kaimas. Keliai į Betygalą, Akademiją, Gudžiūnus, Josvainius, Grinkiškį.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kaime rasti 5 akmeniniai kirviai. Krakės minimos nuo XIV amžiaus. 1421–1842 m. Krakių dvaras ir jo žemės buvo Žemaitijos vyskupų valda. XV a. viduryje pastatyta Krakių bažnyčia. 1565 ir 1569 m. Krakės kentėjo nuo gaisrų. 1579 m. minimas Krakių miestas. 1615 m. įsteigtas kotryniečių vienuolynas, kuris veikė iki 1945 m. (medinis pastatas sudegė, pradėtas atstatyti perduotas mokyklai, atkurtas 1997 m.). 1907 m. pastatyta nauja Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia.
1790 m. Krakės gavo turgaus ir 3 metinių prekymečių privilegiją. 1863 m. miestelio apylinkėse veikė T. Kušleikos apie 800 vyrų, vėliau vadas Adomas Bitė, sukilėlių būrys, Antano Mackevičiaus sukilėlių būriai. 1863 m. balandžio 28 d. netoli Krakių įvyko sukilėlių kautynės su Rusijos imperijos kariuomenės daliniais. 1863 ir 1914 m. Krakės degė. Draudžiamąją lietuvių kalba spaudą Krakių apylinkėse platino V. Baltrus, J. Dalbokas, J. Jurevičius, M. Katkus (taip pat slapta mokė vaikus), B. Kavaliauskas ir kiti. XIX a. pabaigoje Krakės buvo Kauno apskrities miestelis,[6] valsčiaus centras.[7]
1905 m. nušalinta carinė valsčiaus valdyba; veikė valstiečių išrinktas valsčiaus komitetas. 1906 m. Krakėse buvo įkurta dviklasė mokykla.[8] 1937 m. įsteigta biblioteka.
1941 m. rugsėjo 2 d. vokiečių okupacinės administracijos nurodymu Peštiniukų kaime netoli Krakių sušaudyti 1125 Krakių ir apylinkių žydai. 1944 m. gruodžio 16 m. Krakių valsčiuje įvyko Kęstučio apygardos apie 300 partizanų, vadas V. Pabarčius ir NKVD kariuomenės susirėmimas, vad. Pušynės mūšis.[9]
1950–1992 m. veikė Krakių kolūkis, pasižymėjęs gana gerais ekonominiais rodikliais, turėjo plaukimo baseiną su suomiška pirtimi. Dabar tai žemės ūkio bendrovė. 1983 m. pastatytas prekybos centras (architektas K. Žalnierius, konstravo A. Končius, interjero autoriai E. ir R. Beinortai).
2011 m. patvirtintas Krakių herbas.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| XIII a., XV a. pradžia, XIX a. pradžia | Krakių valsčiaus centras | ? |
| 1861–1915 m. | Kauno apskritis | |
| 1919–1950 m. | Kėdainių apskritis | |
| 1950–1959 m. | Krakių apylinkės centras | Dotnuvos rajonas |
| 1959–1995 m. | Kėdainių rajonas | |
| 1995– | Krakių seniūnijos centras | Kėdainių rajono savivaldybė |
Architektūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Miestelio planas spindulinis; pagrindinių gatvių susikirtime yra keturkampė aikštė. Svarbiausi statiniai:
- Istorizmo krypties Krakių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta 1907 m.; bažnyčioje yra žalvarinis varpas (1714 m.), ornamentuotas kryžius (1861 m.), dvi Nukryžiuotojo skulptūros, viena jų bažnyčios eksterjere, medinė Jono Nepomuko skulptūra, paveikslo „Šventoji Šeima“ metalinis aptaisas (abu XIX a.).
- Kotryniečių vienuolynas, 1645 m.
- Šv. Kotrynos vienuolyno naujasis pastatas, pastatytas 1997 m.
- Žydų senovinės kapinės (Krakių kaime).
- Paminklinis akmuo M. Daukšos įsteigtos mokyklos 400 metinėms, pastatytas 1980 m. birželio 28 d.; autorius Juozas Meškuotis.[10][11]
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1662 m. Krakėse buvo 77 sklypai, iš jų 32 tušti. 1713 m. buvo 18, o 1778 m. – 44 dūmai.
 | ||||||||
| 1841 m. | 1865 m.*[3] | 1897 m.sur. | 1906 m.*[2] | 1923 m.sur.[12] | 1959 m.sur.[13] | 1970 m.sur.[14] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 594 | 871 | 1 846 | 1 000 | 1 386 | 1 047 | 901 | ||
| 1978 m.[15] | 1979 m.sur.[16] | 1985 m.[17] | 1989 m.sur.[18] | 2001 m.sur.[19] | 2011 m.sur.[20] | 2021 m.sur. | ||
| 904 | 1 028 | 925 | 954 | 991 | 841 | 649 | ||
| ||||||||
| ||||||||
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 1570–1572 m. Krakėse klebonavo vienas lietuvių raštijos pradininkų Mikalojus Daukša (1527–1613). Čia jis įsteigė parapinę mokyklą. Krakėse M. Daukšai atminti pastatytas paminklinis akmuo.
- Krakėse 1900 m. gruodžio 2 d. gimė karininkas, dainininkas (bosas), vargonininkas Ipolitas Nauragis (1900–1982).
- Shira Gorshman (1906–2001), žydų kilmės rašytoja.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ 2,0 2,1 Кроки. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 2 (3) : Кошбух — Прусик. С.-Петербургъ, 1906., 22 psl. (rus.)
- ↑ 3,0 3,1 Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 2 (Дабанъ — Кяхтинское Градоначальство). СПб, 1865, 794 psl.
- ↑ Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- ↑ http://lithuanianphilately.com/postal-history/krakiai/
- ↑ Kroki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. IV (Kęs — Kutno). Warszawa, 1883, 680 psl. (lenk.)
- ↑ Kroki (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 166 psl. (lenk.)
- ↑ „Krakių seniūnija“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
- ↑ Algimantas Miškinis. Krakės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 702 psl.
- ↑ „Paminklas pirmajai Krakių mokyklai“. postilla.mch.mii.lt. Suarchyvuota iš originalo 2013-07-12. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Krakės. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 199 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Krakės. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VI t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1980. T.VI: Kombinacija-Lietuvos, 135 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius, Algimantas Miškinis ir kt. Krakės 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 382
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- Krakės. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 417 psl.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Miestelio svetainė Archyvuota kopija 2020-11-24 iš Wayback Machine projekto.
- Apie Krakes Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Kotryniečių vienuolynas Archyvuota kopija 2016-05-06 iš Wayback Machine projekto.
- Trumpai apie Krakes Archyvuota kopija 2008-05-05 iš Wayback Machine projekto.
| ||||||||||||||
|
kotrynietės | |||||||||||
|
Barkūniškis – 10 km | GUDŽIŪNAI – 12 km |
| ||||||||
| Plinkaigalis – 5 km BETYGALA – 26 km |
|
Bokštai – 7 km AKADEMIJA – 10 km | |||||||||
| Meironiškiai – 3 km JOSVAINIAI – 26 km |
KĖDAINIAI – 22 km | ||||||||||
