Plinkaigalis
| Plinkaigalis | ||
|---|---|---|
  Plinkaigalis |
||
| 55°24′47″š. pl. 23°39′43″r. ilg. / 55.413°š. pl. 23.662°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis
| |
| Savivaldybė |  Kėdainių rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Krakių seniūnija | |
| Gyventojų | 294 | |
 Vikiteka |
Plinkaigalis | |
| Istoriniai pavadinimai | rus. Плинтагола, lenk. Plintagoła[2] | |
Plinkaigalis – kaimas Kėdainių rajono savivaldybėje, 5 km į vakarus nuo Krakių, šalia plento 3501 Betygala–Ilgižiai–Krakės–Bokštai . Veikia Krakių gimnazijos skyrius, medicinos punktas, biblioteka, kaimo turizmo sodyba „Šušvė“. Kaime telkšo Plinkaigalio ežeras, o tarp jo ir Šušvės upės stūkso Plinkaigalio piliakalnis.
Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Netoliese, Šušvės kairiajame krante, piliakalnyje yra Plinkaigalio kapinynas. Jame rasti 4 žirgų griaučiai, 361 nedegintų ir 8 sudegintų žmonių palaikai. Palaikai V-VII a. Taip pat rastos turtingos įkapės – peliai, pjautuvai, kirviai, kalavijai, žalvariniai ir sidabriniai papuošalai (segės, antkaklės, apyrankės, sidabru kaustyti geriamieji ragai).
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo 1595 m. Plinkaigalyje 1638 m. gyveno 11, o 1662 m. – 6 šeimos. Vėliau (1713–1778 m.) kaimas nunyko ir buvo nebegyvenamas. Iki 1842 m. priklausė Žemaičių vyskupo Krakių dvarui. Tarybiniais metais Plinkaigalis buvo Pašušvio kolūkio centrine gyvenviete.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1986 m.[7] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 63 | 91 | 70 | 156 | 159 | 216 | ||
| 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | 2021 m.sur.[11] | - | - | ||
| 303 | 384 | 319 | 294 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Plintagoła. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XV, cz. 2 (Januszpol — Żyżkowo; Aleksin — Wola Justowska). Warszawa, 1902, 458 psl. (lenk.)
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kazys Misius ir kt. Plinkaigalis. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 398
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Dovydiškiai – 4 km |
| |||||||||
| Pašušvys – 2 km |
|
KRAKĖS – 5 km | |||||||||
| Rėguliai – 1 km | Digraičiai – 0,5 km | ||||||||||
