Vytautas Ulevičius

Vytautas Ulevičius

V. Ulevičius 2019 m. pavasarį

Asmeninis herbas

Gimė	1934 m. balandžio 12 d. (90 metų) Raguvos valsčius, Traupis
Tėvas	Antanas Ulevičius
Motina	Elžbieta Dailidėnaitė-Ulevičienė
Sutuoktinis (-ė)	Regina Ulevičienė
Vaikai	Rimantas Ulevičius, Audronė Ulevičiūtė-Želvienė

Veikla	tautodailininkas, medžio drožėjas
Sritis	tautodailė

Žinomas (-a) už	„Drožėjų drožėjas“ (1981 ir 1987)

Vikiteka	Vytautas Ulevičius

Vytautas Ulevičius ( g. 1934 m. balandžio 12 d. Raguvos vls., Traupio k.) – Lietuvos tautodailininkas, profesionalus medžio drožėjas.^[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Ulevičiaus gimtinė - Traupis, miestelis dab. Anykščių rajone. 1941–1948 m. mokėsi Panevėžio aštuonmetėje mokykloje, 1948–1950 m. baigė Kauno Nemuno 1-ąją laivininkystės amatų mokyklą. 1950–1953 m. dirbo Kauno laivų remonto gamykloje staliumi. 1953–1956 m. atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje kariuomenėje. 1956–1966 m. buvo Panevėžio siuvimo fabriko „Nevėžis“ sukirpėjas, 1966–1967 m. – Panevėžio „Ekrano“ gamyklos darbininkas.

1967–1972 m. jis buvo Panevėžio suvenyrų įmonės „Tulpė“ medžio drožėjas. 1972–1984 m. gyveno Zarasų rajone, Bacioniškio viensėdyje. Dirbo Plungės liaudies kūrybos gaminių įmonėje „Minija“ meistru dailininku. Tuo metu dalyvavo liaudies meistrų stovyklose, parengė medžio skulptūrų ansamblio „Zodiako ženklai“ projektą. 1984–1989 m. jis gyveno ir dirbo Vilniuje, vėliau persikėlė į Kėdainių rajoną, iš pradžių – prie Dotnuvos, o paskui į sodybą Krakėse. Ten įrengtos kūrybinės medžio drožybos dirbtuvės, muziejinė medžio drožinių ekspozicija.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

V. Ulevičius drožinėti pradėjo apie 1957 m. Nuo 1967 m. yra profesionalus medžio drožėjas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Nuo 1965 m. dalyvauja įvairiose parodose, surengė per 30 asmeninių parodų Lietuvoje ir užsienyje. Jo darbai pastebimi daugelyje Lietuvos vietų – aikštėse, parkuose, kapinėse, ant kalvų, prie bažnyčių, kryžkelių. Kryžių kalne stovi 14 jo išdrožtų didingų Kristaus kančių kelio skulptūrų.

V. Ulevičiaus darbuose vyrauja istorinės, mitologinės, religinės ir tradicinio liaudies meno temos. Skulptūras gausiai puošia ištobulinta liaudies meno ornamentika. Skulptūrų meninė stilistika, plastika yra savita, būdinga šiam kūrėjui, atpažįstama tarp kitų drožybos meistrų kūrinių.

V. Ulevičiaus kūrybos ekspozicijos pristatomos keliuose Lietuvos ir viename Italijos muziejuje (įrengtas autoriui dovanojus savo kūrinių kolekciją Popiežiškajai Šv. Kazimiero lietuvių kolegijai Romoje). Jo drožinių yra Prancūzijoje, Čekoslovakijoje, Kanadoje, Rusijoje, Graikijoje. Italijoje, Bardžio miestelio (Parmos provincija) centrą puošia V. Ulevičiaus sukurtas unikalus darbas, skirtas Lietuvos bičiuliui kardinolui Antonijui Samorei (1905–1983).

Kėdainių krašto muziejaus skyriuje ^[2] įrengtoje V. Ulevičiaus darbų ekspozicijoje demonstruojami išdrožti šachmatai, pavadinti „Žalgirio mūšis“, kuriame metrinės ir dar aukštesnės figūros vaizduoja visą kariauną. Apie 40 medžio skulptūrų 2005 m. buvo padovanota Panevėžiui. Darbai eksponuojami Santuokų rūmuose. Dar viena tautodailininko medžio drožinių ir piešinių ekspozicija įrengta Žemaičių dailės muziejuje Plungės dvaro rūmuose.

V. Ulevičius sudarė ir išleido savo kūrybos fotoalbumą „Medžio giesmė“ (2008 m.).

Įvertinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medalis „Už šaunų darbą“ (1970)
I klasės meistro-dailininko garbės vardas (1972)
Lietuvos nusipelniusio pramonės darbuotojo garbės vardas (1978)
„Drožėjų drožėjo“ vardas respublikinėse amatų dienose (1981, 1987)
Kėdainių krašto kultūros premija (2003)
Kėdainių krašto Dailės draugijos garbės narys (nuo 2004)
Aukščiausias tautodailininkų apdovanojimas „Aukso vainikas“ (2010)
Vyriausybės kultūros ir meno premija (2021)^[3]

Žymiausi medžio drožiniai ir monumentalieji kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. – „Čiurlionio Šaulys“ M. K. Čiurlionio kelyje prie Druskininkų; antkapinis paminklas motinai (Panevėžio kapinės Ramygalos g.).
1976 m. – skulptūrinė kompozicija „Medžio drožėjas“.
1978 m. – „Metraštininkas“ (Plungė); paminklas rašytojai Žemaitei (Bukantės dvarelis, Plungės raj.); skulptūra „Žemaitės junginio partizanas“ (Miliūnai, Rokiškio raj.).
1979 m. – skulptūrinė grupė „TSRS Konstitucija' Plungėje (sunaikinta Lietuvos Atgimimo metais); „Slibinas“ Raganų kalne (Juodkrantė); stogastulpis-rodyklė kalbininko Kazimiero Būgos gimtinėje (Zarasų raj.).
1982 m. – skulptūra „Kalvis“, dekoratyvinė skulptūra „Lietuvaitė“ Tartu universiteto kiemelyje.
1983 m. – antkapinis paminklas koplytstulpis medžio drožėjui Stanislovui Riaubai Beržoro (Plungės raj.) kapinėse.
1985 m. – stogastulpis su skulptūrine figūra knygnešiui Vincentui Juškai prie Žemaičių Kalvarijos mokyklos (Plungės raj.).
1986 m. – stogastulpis – antkapinis paminklas knygnešiui Juozui Knabikui Zarasų kapinėse.
1988 m. – trijų kryžių kompozicija Kėdainių krašto tremtiniams Kėdainių kapinėse; stogastulpis su medžiotojų globėjos Dianos skulptūra Gražutėje (Zarasų raj.).
1991 m. – kryžius Kryžių kalne (Šiaulių raj.); antkapiniai paminklai 1991 m. sausio 13-osios aukoms Alvydui Kanapinskui ir Vytautui Koncevičiui Kėdainių kapinėse.
1993 m. – antkapinis paminklas-kryžius Aldonai Ulevičienei.
1994 m. – kryžius Šlapaberžėje (Kėdainių raj.).
1996 m. – antkapinis paminklas – skulptūra „Angelas“ partizanui, poetui Broniui Krivickui ir Vyčio apygardos partizanui Mykolui Blinkevičiui-Nemunui Putiliškių (Panevėžio raj.) kapinaitėse; skulptūra „Knygnešys“ Krakėse.
1998 m. – skulptūra „Pirmasis skambutis“ Panevėžio J. Balčikonio gimnazijoje; 7 komercinės skulptūros Niujorke (JAV).
1999 m. – koplytstulpis Mikalojaus Daukšos „Postilės“ 400 m. jubiliejui Krakėse.
2002 m. – skulptūrinė kompozicija-šachmatai „Žalgirio mūšis (galerijoje Kėdainių savivaldybėje).
2003 m. – skulptūrinė kompozicija „Paskutinė vakarienė“.
2004 m. – skulptūrų ansamblis „Senieji amatai“: medkirtys, audėja, metraštininkas, keramikas, kalvis; skulptūra „Taikos angelas“ Krakėse.
2006 m. – skulptūra „Metraštininkas“.
2007 m. – lietuviškas koplytstulpis Bardyje (Italija); skulptūrinė kompozicija „Metų laikai“.
2009 m. – paminklinė skulptūra „Metraštininkas“ kunigams Antanui Juškai, Petrui Rimkevičiui, Jonui Jaskevičiui ir A. Sabaliauskui-Žaliai Rūtai (1873–1950) Pušalote (Pasvalio raj.); paminklas Lietuvos vardo 1000-mečiui Krakėse.
2010 m. – koplytstulpis Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui Lietuvių sodyboje šalia Londono (Didžioji Britanija).
2012 m. – skulptūrinė kompozicija „Rūpintojėlis“ Užvenčio bažnyčios (Kelmės raj.) šventoriuje (su kalviu Vytautu Jaručiu).