Kokainas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Kokainas
Cocaine-2D-skeletal.svg

Cocaine-3D-balls-2.png
Bendra informacija
Sisteminis pavadinimas metil(1R,2R,3S,5S)-3-(benzoiloksi)-8-metil-8-
azabiociklo[3.2.1]oktano-2-karboksilatas
Cheminė formulė C17H21NO4
Molinė masė 303,353 g/mol
CAS numeris [56-36-2]
Savybės
Tirpumas vandenyje 1,8 g/ml (20 °C)
Lydymosi temperatūra 195 °C

Kokainas (C17H21NO4) – alkaloidas, išgaunamas iš tikrojo kokainmedžio lapų. Stimuliuoja centrinę nervų sistemą, mažina apetitą, sukelia džiaugsmo ir padidėjusios energijos jausmą. Dėl šio poveikio kokainas dažnai naudojamas kaip narkotinė medžiaga. Didžiausi pasaulyje kokaino tiekėjai yra Kolumbija, Peru ir Bolivija. [1]

Kokaino Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokainmedis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokainmedis yra vienas seniausių kultūrinių augalų Pietų Amerikoje. Botanikai mano, kad jo auginimas galėjo prasidėti Amazonės atogrąžų miškuose ir išplisti į Andų kalnus. Kadangi vartotojai pajuto jaudinantį pojūtį ir energijos padidėjimą, vietiniai gyventojai kokos lapus kramtė šimtmečius. Kokainmedis buvo įtrauktas į inkų kultūrines ir religines ceremonijas. Katalikų bažnyčia kolonijinėje Pietų Amerikoje matė, kad kokainmedžio lapų naudojimas kenkia krikščionybės plitimui. 1551 m. katalikų vyskupai paragino Peru vyriausybę uždrausti kokos naudojimą. Tai nebuvo uždrausta, tačiau buvo apribotas kokos auginimui naudojamos žemės kiekis. [2]

Kokainas medicinoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vokiečių chemikas Albertas Niemanas (angl. Albert Niemann) 1860 m. išskyrė kokainą iš kokainmedžio lapų. Jis pastebėjo, kad nuo baltos miltelių pavidalo medžiagos nutirpsta liežuvis.

1863-1868 m. prancūzų chemikas Anžas Fransua Marianis (angl. Ange-François Mariani) sukūrė toniką iš Bordo vyno ir kokainmedžio lapų. Jis pavadino jį Vin Mariani (liet. Marianio vynas). Reklamose teigta, kad populiarus gėrimas galėjo „sugrąžinti sveikatą ir gyvybingumą“.

Po daugiau nei dviejų dešimtmečių austrų oftalmologas Karlas Koleris eksperimentavo su kokainu kaip chirurginiu anestetiku, nes kataraktos operacija paprastai buvo atliekama be anestezijos. Eteris ir chloroformas negalėjo būti naudojami, nes jie privertė pacientus vemti – tai problema atliekant subtilias akių operacijas. Dėl to dauguma pacientų, sergančių katarakta, patyrė nepakeliamą skausmą. Kokaino tirpalą įlašinęs į akį, Koleris pastebėjo, kad pacientai nebesikratė skalpeliui palietus akį.

Farmacijos įmonės netrukus pradėjo prekiauti kokainu. Tačiau anestezijos kokaino entuziazmas medikų bendruomenėje greitai išblėso, nes išaugo pacientų, mirusių nuo atsitiktinio perdozavimo operacijos metu, skaičius.

Jungtinių Amerikos Valstijų Narkotikų kontrolės administracija (angl. Drug Enforcement Administration, DEA) kokainą įtraukė į II kontroliuojamų medžiagų sąrašą. Į šią kategoriją įeina vaistai, kurie pripažinti medicininiais tikslais, tačiau taip pat kelia didelę piktnaudžiavimo riziką. Kiti vaistai, išvardyti II sąraše, yra:

DEA nustato metines gamybos kvotas, kad apribotų I ir II sąrašo vaistų, kurie gali būti teisėtai gaminami arba importuojami teisėtais moksliniais tyrimais ir medicinos tikslais, kiekį. Nors būta tam tikrų skirtumų, kokaino kvota per pastarąjį dešimtmetį niekada neviršijo 290 kilogramų per metus. Šis kiekis yra mažesnis nei 0,2 % 145 metrinių tonų kokaino, suvartotų JAV 2010 m.

Šiais laikais kokainas ir jo produktai vis dar yra populiarūs vietiniai anestetikai ausų, nosies ir gerklės operacijoms, taip pat naudojami preparatuose, skirtuose skausmui malšinti nepagydomų ligų atveju. Nors kokainas yra plačiai žinomas kaip narkotikas, galintis sukelti priklausomybę, šis narkotikas taip pat turi ilgą ir išskirtinę istoriją kaip vaistas ir vietinis anestetikas. Teisėtas kokaino vartojimas apsunkina piktnaudžiavimo šia medžiaga kontrolę [3].

Froidas ir priklausomybė nuo kokaino[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Zigmundas Froidas – austrų neurologas, sukūręs psichoanalizės sritį, žavėjosi kokainu. Karjeros pradžioje jis pradėjo su juo eksperimentuoti. Zigmundas Froidas reklamavo kokainą kaip toniką, gydantį depresiją ir seksualinę impotenciją[4].

1884 m., būdamas 28 metų, Froidas parašė straipsnį pavadinimu „Über Coca“ (liet. Apie kokainą), kurį apibūdino kaip „šlovinimo dainą šiai stebuklingai medžiagai“ [5]. Jis nepastebėjo pagrindinio kokaino trūkumo: priklausomybės. Froidas kitus 12 metų stengėsi atsikratyti kokaino vartojimo.

Kokainas ir „Coca-Cola“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Amerikiečių vaistininkas Džonas Stitas Pembertonas (angl. John Stith Pemberton) 1886 m. įkūrė „Coca-Cola“, gaminusią gėrimą iš kokaino ir saldaus sirupo.

„Coca-Cola“ iš pradžių buvo parduodama tik rasiškai atskirtuose gazuotų gėrimų baruose ir išpopuliarėjo tarp viduriniosios klasės baltųjų [6].

Bendrovė kokainą iš savo gaminių pašalino 1903 m. – šį žingsnį labiau motyvavo rasinis šališkumas ir griežtėjantys įstatymai, o ne klientų sveikatos problemos [7].

Harisono narkotikų įstatymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1912 m. Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybė pranešė apie 5000 su kokainu susijusių mirčių per vienerius metus.

1914 m. „Harisono narkotikų mokesčių įstatymas“ (angl. Harrison Narcotics Tax Act) tapo vienu iš pirmųjų šalies žingsnių į nacionalinį narkotikų reglamentavimą. Įstatymas, kurį pristatė Niujorko atstovas Frencis Burtonas Harisonas, veiksmingai uždraudė kokaino ir opijaus produktų pardavimą ir naudojimą. [8]

Kreko kokainas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kreko kokainaskristalizuota narkotikų forma – išpopuliarėjo devintajame dešimtmetyje.

JAV Narkotikų kontrolės administracijos duomenimis, aštuntojo dešimtmečio pabaigoje nelegalaus kokaino kaina nukrito net 80%, nes JAV rinką užplūdo narkotinės medžiagos perteklius. Prekiautojai, ieškantys naujų būdų parduoti savo gaminius, pradėjo kreko gamybą. Krekas išgaunamas ištirpinant kokaino miltelius vandens ir amoniako mišinyje ir virinant, kol susidarys kieta medžiaga. Suskaidyta į mažesnius gabalėlius, vadinamus „akmenukais“ (angl. rocks), ši kieta forma gali būti rūkoma. Kreko rūkymas sukelia trumpą, intensyvų apsvaigimą, todėl medžiaga sukelia didesnę priklausomybę nei kokaino milteliai. Krekas buvo daug pigesnis nei kokaino milteliai. 1985 m. krekas daugelyje miestų buvo parduotas už maždaug penkis dolerius už akmenuką. Kai 1982 m. Majamyje buvo aptiktas pirmasis kreko pardavimo punktas (angl. crack house). Narkotikų kontrolės agentūra manė, kad tai lokalizuotas reiškinys. Tačiau 1983 m. krekas pasirodė Niujorke ir netrukus išplito į kitus didžiuosius miestus [9].

1980 m. kreko epidemija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kreko naudojimas pradėjo plisti devintajame dešimtmetyje. 1985–1989 m. nuolatinių kokainą vartojančių žmonių skaičius šoktelėjo nuo 4,2 mln. iki 5,8 mln. Maždaug tuo pačiu metu kai kuriuose didžiuosiuose miestuose išaugo nusikalstamumas. 1988 m. Teisingumo statistikos biuro (angl. Bureau of Justice Statistics) atliktas tyrimas parodė, kad kreko vartojimas buvo susijęs su 32 % visų žmogžudysčių ir 60% visų su narkotikais susijusių žmogžudysčių Niujorke. Visuomenės susirūpinimas dėl neteisėtų narkotikų vartojimo augo 1980 m., o politinė įtampa kilo, kai šalį apėmė „kreko epidemija“ [10].

Kokaino reglamentavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1986 m. federalinis Įstatymas prieš piktnaudžiavimą vaistais (angl. Anti-Drug Abuse Act of 1986) nustatė skirtingus kreko ir kokaino miltelių kiekius, reikalingus tam tikroms baudžiamosioms bausmėms taikyti. Taip pat nustatyta minimali penkerių metų bausmė už bet kokį kreko kokaino laikymą. Pavyzdžiui, už 1 gramą kreko buvo skirta tokia pati minimali penkerių metų bausmė kaip ir už 100 gramų kokaino miltelių. Oponentai teigė, kad įstatymas rasistiškas, nes kreko vartotojai dažniau buvo afroamerikiečiai. Atsižvelgus į šią kritiką, 2010 m. panaikinta penkerių metų bausmė už kreko turėjimą [11].

„Kokaino karalius“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pablo Escobar.
Pablo Escobar
Pablo Eskobaras 1989 m.

Pablo EskobarasKolumbijos nusikaltėlis, kuris, būdamas Medeljino kartelio vadovas, buvo įtakingiausias narkotikų prekeivis pasaulyje devintame ir dešimtame dešimtmečiuose [12].

Dar būdamas paauglys pradėjo nusikalstamą gyvenimą. Jo ankstyvoji neteisėta veikla buvo: netikrų diplomų pardavinėjimas, stereofoninės įrangos kontrabanda ir antkapių vagystė. Pablo Eskobaras taip pat vogė automobilius, būtent dėl šio nusikaltimo jis buvo pirmą kartą sulaikytas 1974 m. Kokaino pramonei augant Kolumbijoje, Ekvadore ir Bolivijoje (pagrindinių kokaino augintojų) – Eskobaras įsitraukė į narkotikų kontrabandą. Aštuntojo dešimtmečio viduryje jis padėjo įkurti nusikalstamą organizaciją, kuri vėliau tapo žinoma kaip Medeljino kartelis. Eskobaras vadovavo organizacijai, daugiausia laiko skyrusiai kokaino gamybai, transportavimui ir pardavimui.

Devintojo dešimtmečio viduryje Eskobaro kartelis uždirbo 420 mln. JAV dolerių per savaitę, o tai sudaro beveik 22 mlrd. JAV dolerių per metus. Kokaino prekyboje dominavo Medeljino kartelis, o Eskobaras turėjo neįtikėtiną galią ir turtus[13].

Iki devintojo dešimtmečio pabaigos jis tiekė 80 % pasaulio kokaino ir kasdien į JAV įveždavo apie 15 tonų kokaino [14].

Eskobaras susidūrė su Kolumbijos policijos, JAV vyriausybės, Kalio kartelio ir kitų konkurentų grasinimais. 1993 m. gruodžio 2 d. Kolumbijos specialiosios pajėgos, naudodamos JAV suteiktas technologijas, Eskobarą aptiko name Medeljino rajone. Policija bandė suimti Eskobarą, tačiau situacija greitai išaugo į susišaudymą, Eskobaras buvo nušautas ir žuvo bandydamas pabėgti[15].

Poveikis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai kokainas uostomas, kartais švirkščiamas. Poveikis pavartojus: padidėja energingumas, budrumas, sumažėja miego, maitinimosi poreikiai, nejaučiamas nuovargis. Poveikis panašus į amfetamino, bet yra daug stipresnis ir trumpesnis (trunka apie 30 – 60 minučių)[16]. Jei kokainas vartojamas kartu su alkoholiu ar heroinu, itin padidėja perdozavimo rizika. Didelė mirties rizika dėl širdies nepakankamumo. Greitai išsivysto stipri psichologinė priklausomybė. Reguliariai vartojant kokainą nervinėje sistemoje įvyksta ilgalaikiai pokyčiai, neretai susergama depresija, prarandamas apetitas, krenta svoris, užkietėja viduriai, sunku šlapintis, pasireiškia impotencija. Daugelis ilgalaikio kokaino vartojimo padarinių yra tokie pat, kaip ir trumpalaikio, pavyzdžiui, apetito praradimas ir svorio sumažėjimas. Abstinencijos sindromas – alkis, nuovargis, depresija, sutrikęs miegas, irzlumas, nerimas. Gali prasidėti „baltoji karštinė“, haliucinacijos.

Krekas, kita populiari kokaino forma, randama krištolinės uolienos pavidalu ir dažniausiai rūkoma. Tai gali pakenkti plaučiams. Vartojant kokainą įsišvirkščiant į veną, padidėja rizika užsikrėsti ligomis, paprastai susijusiomis su dalijimosi adatomis, tokiomis kaip hepatitas C ir ŽIV. Vidiniai pažeidimai taip pat galimi ilgai vartojant kokainą. Virškinimo traktas gali būti pažeistas dėl kraujotakos stokos, širdies audinių uždegimas arba jie gali plyšti[17].

Smegenys taip pat labai jautrios kokaino poveikiui. Smegenų kraujagyslių išsiplėtimas ir kraujavimas iš smegenų yra kai kurios neurologinės problemos, kylančios dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo. Parkinsono liga, būklė, paveikianti judėjimą ir galinti sukelti drebulį, taip pat gali būti kokaino vartojimo pasekmė. Laikui bėgant kokaino vartojimas gali turėti neigiamą poveikį pagrindinėms smegenų funkcijoms, tokioms kaip sprendimų priėmimas, atmintis ir motorinės funkcijos. Jei vartotojas išgyvena ilgalaikį piktnaudžiavimą kokainu, gali iškilti ir kitų didelių sveikatos problemų [18].

Perdozavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Perdozavimui būdingi traukuliai, sutrinka širdies veikla ir kvėpavimas. Galimos haliucinacijos ir nerimo jausmas. Galima mirtis sustojus širdies darbui.[19]

Fiziniai ir psichologiniai kokaino perdozavimo simptomai:

  • Padidėjęs širdies susitraukimų dažnis
  • Kūno temperatūros kilimas
  • Pykinimas ir vėmimas
  • Skausmas krūtinėje
  • Drebulys
  • Panika
  • Nerimas
  • Deliriumas
  • Paranoja [20]

Pasak Nacionalinio piktnaudžiavimo narkotikais instituto (ang. “National Institute of Drug Abuse”), kokaino perdozavimą sukelia žmogus, vartojantis pakankamai narkotikų, kad jis pasiektų toksišką lygį jų sistemoje ir taip sukelia rimtą organizmo reakciją. Kokainas gali apnuodyti sistemą, o toksiškumo lygis nėra visiškai priklausomas nuo dozės. Arizonos universiteto duomenimis, buvo perdozavimo atvejų nuo kelių šimtų miligramų, o kai kurie vartotojai gali nuryti kelis gramus kokaino neperdozuodami. Tai rodo, kad perdozavimo toksiškumas gali labai priklausyti nuo individualaus vartotojo ir jo specifinio jautrumo toksinams [21].

Kokaino žala nėščiai moteriai ir kūdikiui[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokainas prasiskverbia per placentą ir patenka į kūdikį. Besivystančiam kūdikiui ar naujagimiui, kokainą pašalinti iš organizmo reikia ilgiau nei suaugusiam žmogui. Kokaino vartojimas nėštumo metu gali sukelti rimtų problemų kūdikiui prieš ir po gimdymo. Šios problemos gali būti:

  • Placentos atsiskyrimas. Tai rimta būklė, kai prieš gimdymą placenta atsiskiria nuo gimdos sienelės. Placenta aprūpina kūdikį maistu ir deguonimi per virkštelę. Placentos atsiskyrimas gali sukelti labai stiprų kraujavimą ir gali būti mirtinas tiek motinai, tiek kūdikiui.
  • Išankstinis gimdymas. Tai gimdymas, kuris įvyksta per anksti, iki 37 nėštumo savaitės.
  • Mažas gimimo svoris. Kai gimsta kūdikis, sveriantis mažiau nei 3 kilogramus.
  • Persileidimas. Kai kūdikis miršta įsčiose prieš 20 nėštumo savaitę.
  • Naujagimių abstinencijos sindromas (dar vadinamas NAS). Jei motina nėštumo metu yra priklausoma nuo narkotikų, naujagimis turės šį sindromą. NAS atsitinka, kai kūdikis tampa priklausomas nuo narkotikų prieš gimdymą, o po gimimo jį nutraukia. Simptomai paprastai prasideda netrukus po gimimo ir gali trukti kelias savaites. NAS simptomai yra drebulys, padidėjęs dirglumas, miego sutrikimai ir per didelis verksmas[22].

Kokaino vartojimas taip pat gali sukelti ilgalaikių sveikatos problemų kūdikiui, įskaitant [23]:

  • Elgesio problemos
  • Mokymosi sunkumai
  • Problemos atkreipiant dėmesį
  • Regėjimo ir klausos problemos

Vartojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

20 populiariausių rekreacijoje naudojamų narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas. Apibendrinus priklausomybės ligų, chemikų, farmakologų bei policijos duomenis ir įvertinus galimą priklausomybę, fizinę ir socialinę žalą, kokainui skirta 2 vieta.[24]

Kaip teigiama Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro ataskaitoje dėl narkotikų paplitimo Europoje[25], dabar kokainas Europoje prieinamas dviem pavidalais, iš kurių labiausiai paplitęs – kokaino milteliai (hidrochlorido druska), o mažiau paplitęs yra krekas – rūkomoji („free base“) šio narkotiko forma. Apytikriai apskaičiuota, kad per pastaruosius 12 mėnesių kokainą vartojo maždaug 2,4 mln. jaunų 15–34 m. suaugusiųjų (1,9 % šios amžiaus grupės asmenų). Ataskaitos rengėjai teigia, kad daugelis kokaino vartotojų šį narkotiką vartoja pramoginiais tikslais, daugiausia savaitgaliais ir per atostogas. Reguliarius vartotojus galima suskirstyti į dvi grupes: labiau socialiai integruotus narkotikų vartotojus, kurie dažnai uosto kokainą, ir marginalizuotus vartotojus, kurie švirkščiasi kokainą arba rūko kreką, kartais kartu vartodami opioidus.

Apytikriai apskaičiuota, kad daugiau kaip 88 mln. suaugusiųjų arba šiek tiek daugiau nei ketvirtadalis Europos Sąjungos gyventojų nuo 15 iki 64 m. nors kartą gyvenime yra bandę neteisėtų narkotikų. Vyrai (54,3 mln.) vartoja narkotikus dažniau nei moterys (34,8 mln.). Dažniausiai vartojamas narkotikas yra kanapės (51,5 mln. vyrų ir 32,4 mln. moterų), daug mažiau asmenų teigia bent kartą gyvenime vartoję kokainą (11,9 mln. vyrų ir 5,3 mln. moterų). 2012 m.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokaino vartojimo bent kartą gyvenime rodiklio reikšmė, teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD), Lietuvoje yra net 5 kartus mažesnė nei Europos vidurkis: 2012 m. bent kartą gyvenime kokainą nurodė vartoję 0,9 % Lietuvos gyventojų (Europos vidurkis – 4,6 %).

Kokaino rinka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vakarų ir Vidurio Europa yra antra pagal dydį kokaino vartotojų rinka pasaulyje po Šiaurės Amerikos (remiantis 2021m. duomenimis). 2010–2019 m. pasauliniai paplitimo rodikliai išliko stabilūs ir yra ypač dideli Okeanijoje (ypač Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje), Šiaurės Amerikoje ir Vakarų bei Vidurio Europoje. Su kokaino vartojimu susijusiomis problemomis besigydantys asmenys dažniausiai yra vyresni nei besigydantys nuo sintetinių stimuliatorių.

Trijose šalyse, kuriose sutelktas kokos auginimas – Bolivijoje, Kolumbijoje ir Peru, kokos lapai vaidina svarbų kultūrinį vaidmenį. Bolivijoje ir Peru kai kuriems kokos augintojams leidžiama tiekti tarptautinius gaiviųjų gėrimų gamintojus teisėtoms vietinėms vartotojų rinkoms lapais ir kvapiosiomis medžiagomis be kokaino, o tai apsunkina pastangas kontroliuoti kokaino gamybą [26].

Kontrolė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ispanijoje, Belgijoje, Nyderlanduose (remiantis 2012 m. duomenimis)[27], Prancūzijoje ir Italijoje konfiskuotas kokaino kiekis sudaro 84 % apytikriai apskaičiuoto 2014 m. visų narkotinių medžiagų konfiskuoto kiekio (61,6 tonos). 2014 m. Europos Sąjungoje užregistruota maždaug 78 000 kokaino konfiskavimo atvejų. Nors Ispanija ir toliau pirmauja kaip šalis, kurioje konfiskuojama daugiausiai kokaino, esama ženklų, kad šiuo metu stengiamasi diversifikuoti kontrabandos kelius į Europą: neseniai pranešta apie šio narkotiko konfiskavimo atvejus rytinės Viduržemio jūros pakrantės, taip pat Baltijos ir Juodosios jūros uostuose. Atliekant naujausias apklausas, kokaino vartojimo mažėjimo, apie kurį buvo pranešama ankstesniais metais, neužfiksuota. Iš šalių, rengusių apklausas nuo 2013 m., šešios pateikė didesnius įverčius, dvi pranešė apie nepakitusias tendencijas ir keturios nurodė mažesnius įverčius, palyginti su ankstesnės panašios apklausos duomenimis. 2014 m. beveik 5 500 Europoje nuo narkomanijos gydytis pradėjusių asmenų nurodė kreką kaip pagrindinį vartojamą narkotiką; daugiau kaip pusė jų buvo Jungtinėje Karalystėje (3 000), o didžioji likusi dalis (2 000) – Ispanijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Kokainas“. 
  2. „Cocaine“. 
  3. „Cocaine“. 
  4. „Cocaine“. 
  5. „Cocaine: A short history“. [neveikianti nuoroda]
  6. „Cocaine“. 
  7. „Cocaine“. 
  8. „Cocaine“. 
  9. „Cocaine“. 
  10. „Cocaine“. 
  11. „Cocaine“. 
  12. „Pablo Escobar“. 
  13. „Pablo Escobar“. 
  14. „10 facts reveal the absurdity of Pablo Escobar's wealth“.  [neveikianti nuoroda]
  15. „Pablo Escobar“. 
  16. Ira Blei & George Odian (2005-12-09), General, Organic, and Biochemistry: Connecting Chemistry to Your Life, W. H. Freeman, p. 484, ISBN 978-0-7167-4375-0 
  17. „Cocaine Overdose Signs, Symptoms & Treatment“. [neveikianti nuoroda]
  18. „Cocaine Overdose Signs, Symptoms & Treatment“. [neveikianti nuoroda]
  19. „Cocaine Overdose Signs, Symptoms & Treatment“. [neveikianti nuoroda]
  20. „Cocaine Overdose Signs, Symptoms & Treatment“. [neveikianti nuoroda]
  21. „Cocaine Overdose Signs, Symptoms & Treatment“. [neveikianti nuoroda]
  22. „Cocaine and pregnancy“. 
  23. „Cocaine and pregnancy“. 
  24. „Populiariausių narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas (angl.)“. 
  25. Vos per kelias valandas gali pakeisti smegenų struktūrą
  26. „Cocaine History and Statistics“. Suarchyvuotas originalas 2020-06-25. Nuoroda tikrinta 2022-12-03. 
  27. Daugiausiai – Ispanijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]