Apetitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Apetitas (lot. appetitus – 'troškimas, siekimas') – noras valgyti ir malonumo jausmas valgant. T. y. normalus maisto poreikis, reikalingas gauti pakankamai maisto medžiagų ir energijos gyvybei palaikyti.[1] Normalus apetitas rodo gerą žmogaus sveikatos būklę, o patologinis apetito praradimas vadinasi anoreksija.[2] Itin riebus, saldus maistas (pvz., saldumynai) bei maisto stipriklis (mononatrio glutamatas) gali sužadinti apetitą net ir nepraalkusiam žmogui ir galiausiai privesti prie nutukimo.[3][4]

Apetito pojūtį sukelia galvos smegenyse (pagumburyje) esantys alkį ir sotumą reguliuojantys centrai.[1] Apetitą žadina hormonas grelinas, veikiantis pogumburyje esančius grelino receptorius (GHS-R).[5]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 „Apetitas“. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-06-10. 
  2. Anoreksija. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
  3. Egecioglu E, Skibicka KP, Hansson C, Alvarez-Crespo M, Friberg PA, Jerlhag E, et al. (September 2011). „Hedonic and incentive signals for body weight control“. Reviews in Endocrine & Metabolic Disorders 12 (3): 141–51. PMC 3145094. PMID 21340584. doi:10.1007/s11154-011-9166-4. 
  4. „Skonio stiprikliai pažeidžia mūsų smegenis ir veikia kaip narkotikas“. DELFI. Nuoroda tikrinta 2022-06-11. 
  5. Stasiūnienė, Natalija Ona; Praškevičius, Antanas. Peptidai, reguliuojantys maisto suvartojimą bei kūno svorį. Medicina, 2005, t. 41, Nr. 12, p. 993. [1]