Klinikinė depresija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Depresija)
Jump to navigation Jump to search
Klinikinė depresija

Vincento van Gogo 1890 m. paveikslas Senolis, prislėgtas liūdesio („Prie amžinybės vartų“)
ICD-10F32, F33
ICD-9296.2, 296.3
LigųDB3589

Klinikinė depresija (dažnai vadinama tiesiog depresija) – psichikos sutrikimas,[1] pasižymintis bent dvi savaites trunkančia prislėgta nuotaika, žemos savivertės jausmu ir abejingumu ankstesniems pomėgiams. Klinikinė depresija yra viena iš depresijos formų (maniakinė depresija ir kt. nuotaikos sutrikimai).[2][3][4]

Klinikinės depresijos diagnozė grindžiama iš paciento surinktais duomenimis bei pastarojo psichinės būklės įvertinimu. Šiai diagnozei patvirtinti laboratoriniai tyrimai nėra atliekami, tačiau testavimas gali būti taikomas siekiant nustatyti, ar asmuo neturi kito psichikos sutrikimo, kurio simptomai koreliuoja su klinikinės depresijos simptomais. Dažniausiai klinikinė depresija žmonėms pradeda reikštis nuo 20 metų.[5][6] Klinikinė depresija – vienas dažniausių psichikos sutrikimų.[7] Moterims ši psichikos liga diagnozuojama dukart dažniau nei vyrams.[6] Klinikinė depresija sunkiau nustatoma paaugliams.[8]

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klinikinė depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:[8][9]

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  2. Seniau patikusi veikla neteikia malonumo.
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  6. Emocinis nuovargis.
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Iš šių devynių reikalavimų, du pirmi teiginiai turi būti teisingi. Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien su dideliu malonumu rašo Vikipediją (netinka antras punktas), depresijos jam diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni punktai. Be to, šie punktai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima.

Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių:

  1. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichikos) liga. Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti.
  2. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti.

Depresiją vaikams ir paaugliams yra kiek sunkiau nustatyti, nors jiems būdingi tiek suaugusiems išvardinti simptomai, tiek pastarieji požymiai:[9]

  1. Narkotikų ar alkoholio vartojimas.
  2. Elgesio problemos mokykloje kurių anksčiau nebuvo.
  3. Savižala.

Apibendrinant galima teigti, jog depresija nėra universali visų norimų ja paaiškinti dalykų priežastis.

Depresija gali būti gydoma taikant psichoterapiją, vartojant antidepresantus.

Antidepresantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje antidepresantai.

Vaistai nuo depresijos yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI).[10] Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „The ICD-10 Classification of Mental and Behavioural Disorders Clinical descriptions and diagnostic guidelines“ (PDF). 
  2. Depression National Institute of Mental Health. Nuoroda tikrinta 2021-12-14.
  3. Depresija. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.
  4. Depresija. Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2019. – 376 p. ISBN 9785420018125.
  5. American Psychiatric Association (2013). Diagnostic and statistical manual of mental disorders (Fifth Edition: DSM-5 ed.). Washington, DC: American Psychiatric Publishing, Inc. ISBN 978-0-89042-555-8.
  6. 6,0 6,1 Kessler RC, Bromet EJ (2013). „The epidemiology of depression across cultures“. Annual Review of Public Health. 34: 119–38.
  7. Global Burden of Disease Study 2013 Collaborators (2015 m. rugpjūčio mėn.). „Global, regional, and national incidence, prevalence, and years lived with disability for 301 acute and chronic diseases and injuries in 188 countries, 1990–2013: a systematic analysis for the Global Burden of Disease Study 2013“. Lancet 386 (9995): 743–800. PMC 4561509. PMID 26063472. doi:10.1016/S0140-6736(15)60692-4. 
  8. 8,0 8,1 „Major depression“. MedlinePlus Medical Encyclopedia. Nuoroda tikrinta 2021-12-15. 
  9. 9,0 9,1 „Depression (major depressive disorder)“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2021-11-15. 
  10. Antidepresantai. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.