Depresija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta šaltinių ar nuorodų į juos.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į šaltinius.
Depresija

Vincento van Gogo 1890 m. paveikslas Senolis, prislėgtas liūdesio („Prie amžinybės vartų“)
ICD-10F32, F33
ICD-9296.2, 296.3
LigųDB3589

Depresija – labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinės pusiausvyros sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų.

Požymiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Klasikinė“ depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  2. Seniau patikusi veikla neteikia malonumo.
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  6. Emocinis nuovargis.
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Iš šių devynių reikalavimų, du pirmi teiginiai turi būti teisingi. Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien su dideliu malonumu rašo Vikipediją (netinka antras punktas), depresijos jam diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni punktai. Be to, šie punktai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima.

Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių:

  1. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichikos) liga. Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti.
  2. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti.

Depresiją vaikams yra sunkiau nustatyti, čia būdingi šie simptomai:

  1. Apetito praradimas.
  2. Košmarai miegant.
  3. Elgesio problemos mokykloje kurių anksčiau nebuvo.
  4. Organizmo sutrikimai (pvz., vidurių užkietėjimas).

Apibendrinant galima teigti, jog depresija nėra universali visų norimų ja paaiškinti dalykų priežastis.

Tamsiuoju metu laiku penktadalis žmonių patiria šviesos trūkumo simptomus, kurie primena lengvą depresiją.

Depresija gali būti gydoma taikant psichoterapiją, vartojant antidepresantus, taikant šviesos terapiją, būnant gryname ore šviesiu paros metu (pašalinant vitamino D trūkumą), užsiimant fiziniu aktyvumu (sportu), sąmoningumo meditacija, bendraujant.[1][2][3][4]

Antidepresantai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje antidepresantai.

Vaistai nuo depresijos yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]