Depresija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Depresija

Vincento van Gogo 1890 m. paveikslas Senolis, prislėgtas liūdesio („Prie amžinybės vartų“)
ICD-10 F32, F33
ICD-9 296.2, 296.3
LigųDB 3589

Depresija – labai aiškius simptomus turintis žmogaus emocinio balanso sutrikimas, kuriam būdinga prislėgta, bloga nuotaika. Jos metu sulėtėja mąstymas, judesiai, sutrinka vidaus organų veikla. Depresija – vienas dažniausių psichikos sveikatos sutrikimų. Anaiptol ne visa, ką nespecialistai šiuo žodžiu vadina, yra depresija ar bent jau jai gimininga.

Depresija[taisyti | redaguoti kodą]

Klasikinė depresija[taisyti | redaguoti kodą]

„Klasikinė“ depresija diagnozuojama žmogui, kuriam ne mažiau kaip dvi savaites kasdien (arba su tikrai retomis išimtimis kasdien) teisingi ne mažiau kaip penki iš devynių žemiau nurodytų teiginių:

  1. Sunki, prislėgta nuotaika kasdien arba iš esmės kasdien.
  2. Seniau patikusi veikla neteikia malonumo.
  3. Spartus storėjimas ar liesėjimas nesilaikant jokios dietos.
  4. Nemiga ar nenormaliai didelis poreikis miegoti.
  5. Nenormaliai didelis fizinis aktyvumas, kurį keičia visiškas jėgų nebuvimas.
  6. Emocinis nuovargis.
  7. Nepaprastai didelis, slegiantis kaltės jausmas, kurį nuolat keičia nepamatuotas savo ypatingos vertės suvokimas.
  8. Nesugebėjimas susikaupti bei priimti sprendimus.
  9. Mintys apie savižudybę, detalaus savižudybės plano rengimas arba bandymas nusižudyti.

Iš šių devynių reikalavimų, du pirmi teiginiai turi būti teisingi. Pavyzdžiui, jei žmogus kasdien su dideliu malonumu rašo Vikipediją (netinka antras punktas), depresijos jam diagnozuoti negalima, net jei tiktų visi kiti aštuoni punktai. Be to, šie punktai turi atspindėti nukrypimus nuo būtent to žmogaus įprastos būsenos. Jei kas nors nė nepamena, kada jautėsi kitaip, depresijos jam diagnozuoti taip pat negalima.

Net tinkant anksčiau minėtoms sąlygoms, depresijos vis viena negalima diagnozuoti jei teisingas bent vienas iš šių dviejų teiginių:

  1. Sutrikimus galėjo sukelti kita (nebūtinai psichikos) liga. Paprasčiausia sloga gali trukdyti miegoti ir apriboti sugebėjimą susikaupti.
  2. Sutrikimus galėjo sukelti artimo žmogaus praradimas ar kitas labai esminis, sukrečiantis praradimas. Šiuo atveju daugelis anksčiau išvardintų požymių yra natūrali reakcija, nors ir tada psichologai mėgina siūlyti patarimus, kaip greičiau atsigauti.

Depresiją vaikams yra sunkiau nustatyti, čia būdingi šie simptomai:

  1. Apetito praradimas.
  2. Košmarai miegant.
  3. Elgesio problemos mokykloje kurių anksčiau nebuvo.
  4. Organizmo sutrikimai (pvz., vidurių užkietėjimas).

Apibendrinant galima teigti, jog depresija nėra universali visų norimų ja paaiškinti dalykų priežastis.

Maniakinė arba bipolinė depresija[taisyti | redaguoti kodą]

Maniakinė depresija susideda iš dviejų nuolat besikartojančių epizodų, vienas kurių primena depresiją, o kitas yra visiška jos priešingybė (žmogus labai aktyvus, viską bando, mažai miega ir panašiai). Maniakine depresija žmonės serga jau nuo ankstyvo amžiaus.

Maniakinė depresija gali būti diagnozuota tik jei šie cikliniai pakitimai yra labai stiprūs ir tęsiasi ilgą laiką. Ją galima diagnozuoti jei akivaizdžiai ir neabejotinai teisingi ne mažiau kaip trys iš septynių žemiau išvardintų dalykų:

  1. Itin išpūstas savo vertės suvokimas, dievinimas ar panašiai (šiaip geros nuomonės apie save negana).
  2. Labai menkas miego poreikis (trys valandos per parą ir mažiau).
  3. Itin didelis plepumas (turi būti kažkas daug daugiau už šiaip labai kalbų žmogų).
  4. Labai greita ir padrika minčių kaita.
  5. Visiškas nesugebėjimas susikaupti ties esminiu dalyku (asmens dėmesį labai lengva nukreipti kur nors kitur).
  6. Labai nepamatuotai aktyvus kokio nors tikslo siekimas.
  7. Pamėgimas teikiančios malonumą, bet labai rizikingos veiklos (azartinis lošimas itin didelėmis pinigų sumomis ir pan).

Nors ir visiems septyniems požymiams esant, maniakinės depresijos diagnozuoti negalima jei nuotaikos svyravimai netrukdo žmogui dirbti savo darbo ir netrukdo santykiams su artimais žmonėmis.

Maniakinė depresija galutinai neišgydoma (vaistai, tokie kaip ličio preparatai, tik gali palengvinti jos padarinius). Žmonės jaučia jos simptomus visą gyvenimą. Tačiau literatūroje rašoma jog daugelis išmoksta kontroliuoti save tiek, jog vis viena darytų gyvenime įvairius dalykus, kuriuos jie nori daryti (sukurti šeimą, įgyti išsilavinimą, dirbti norimą darbą).

Specialistai yra sukūrę daugybę savikontrolės metodų, tačiau kai kada žmonės atranda būtent sau tinkančius metodus kurių nėra jokioje literatūroje. Gali padėti net tinkamas maistas, nors tokio irgi tenka pačiam individualiai ieškoti. Svarbu taip pat žinoti požymius, padedančius iš anksto nuspėti nepageidaujamą nuotaikos pasikeitimą.

Rašoma jog svarbiausia nustatyti savo dabartinę būseną ir daryti tai, kas nors kiek padeda jaustis taip, kaip norėtum.

Žiemos depresija[taisyti | redaguoti kodą]

Kad apsisaugoti nuo žiemos depresijos, patariama kas rytą lauke pasivaikščioti po 30-60 minučių, jei dangus giedras, atsisukti į saulę. Rytiniai saulės spinduliai pasižymi gydomosiomis savybėmis. Pastebėta, jog ligoniai, kurie guli palatose su langais į rytų pusę, pasveiksta žymiai greičiau, nei ligoniai, gulintys palatose, kurių langai atgręžti į šiaurinę pusę.

Gydymas[taisyti | redaguoti kodą]

Depresijos gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos požymius ir kai kuriuos kitus veiksnius.

Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) yra efektyvus gydymo būdas. Jie padeda sergančiajam normalizuodami cheminių medžiagų pusiausvyrą smegenyse. Patys naujausi antidepresantai pasižymi dideliu efektyvumu, silpnesniu šalutiniu poveikiu ir didesniu saugumu. Pagrindiniais medikamentais ambulatoriškai gydant depresiją tapo selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI). Tai antidepresantai, veiksmingai šalinantys depresijos požymius, paprasto vartojimo, jų šalutinis poveikis nestiprus, jie nėra labai varginantys. Be SSRI yra dar kelios antidepresantų grupės: NARI, SNRI, NaSSA ir NDRI. Šie antidepresantai irgi veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras: vieni labiau tinka, vyraujant nerimo požymiams, kiti – kai vargina mieguistumas, energijos stoka, esant seksualiniams sutrikimams. Kiekvienam pacientui gydytojas parenka geriausiai tinkantį vaistą. Tai dažnai priklauso nuo požymių pobūdžio, todėl labai svarbu, kad konsultacijos metu pacientas suteiktų kuo daugiau informacijos apie savo ligos požymius.

Depresija gali būti gydoma ir naudojant psichoterapiją (ypač efektyvus psichoterapijos ir antidepresantų derinys), šviesos terapiją, gydymą nemiga, fiziniais pratimais bei kitais metodais.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]