Segregacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Segregacija – tam tikrų rasinių ar etninių grupių fizinis atskyrimas viešajame gyvenime. Gali būti taikomas tokiose vietose, kaip restoranai, kavinės, viešieji tualetai, mokyklos, kino teatrai, o taip pat tokiai veiklai, kaip būsto nuoma ar jo įsigijimas.[1] Segregacija yra dažniausiai uždrausta įstatymų, bet gali egzistuoti kaip socialinė norma. Segregacija gali būti palaikoma įvairiomis priemonėmis: nuo įdarbinimo diskriminacijos ir būsto nuomos ar pardavimo tam tikroms rasinėms ar etninėms grupėms iki linčo teismų.

Segregacija skirstoma į juridinę ir faktinę segregaciją. Juridinė segregacija buvo itin paplitusi Viduramžiais ir Naujaisiais laikais germanų ir anglosaksų šalyse ir jų kolonijose bei kitose šalyse (Vokietija, JAV, Britų imperija, Pietų Afrikos Respublika, Airija ir pan.) Tačiau segregacija tose šalyse praktiškai išnyko po sėkmingų judėjimų už pilietines ir žmogaus teises XX amžiaus antroje pusėje ir dabar segregacijos atvejai pasitaiko itin retai.

Taip pat skaitykite[taisyti | redaguoti kodą]

Šaltiniai[taisyti | redaguoti kodą]

  1. Principles to Guide Housing Policy at the Beginning of the Millennium, Michael Schill & Susan Wachter, Cityscape