Farmacija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Farmacija – mokslas ir praktinė veikla, apimantys vaistinių medžiagų gavimą, laikymą, perdirbimą, kokybės kontrolę, parengimą gydymo reikalams ir išdavimą. Jos atsiradimas ir raida glaudžiai siejasi su medicina. 1240 m. farmacija atsiskyrė.[1]

Farmacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje feodalizmo laikais farmacininkai buvo rengiami amatininkišku būdu vaistinėse. Mokslo pradininkas buvo Juozapas Sartorijus, 178593 m. dėstęs Vilniaus universitete. Po pirmojo pasaulinio karo sistema buvo tvarkoma pagal carinės Rusijos įstatymus. Vaistinės, vaistų sandėliai ir įmonės priklausė privatiems asmenims arba akcinėms bendrovėms. Reikalus tvarkė Sveikatos departamento skyrius. Atkūrus Tarybų valdžią, nacionalizuotos vaistinės, vaistų sandėliai ir pramonės įmonės. Aukštojo išsilavinimo farmacininkai rengiami medicinos universitetuose.

Farmacijos simboliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Farmacija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004