Narkotikai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Buteliukas su heroinu (XIX a.)

Narkotikai – psichoaktyvios cheminės medžiagos, stimuliuojančios, slopinanačios ar kitaip modifikuojančios centrinės nervų sistemos veikimą. Šios medžiagos gali sukelti priklausomybę, kuri vadinama narkomanija.

Apibrėžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Medžiagos, kurios veikia nervų sistemą ar modifikuoja psichikos veikimą, vadinamos psichoaktyviomis. Psichoaktyvios medžiagos, kurios veikia aukščiausias psichines funkcijas ir dažnai naudojamos medicinoje psichinėms ligoms gydyti, vadinamos psichotropinėmis.

Šiuo metu narkotikais priimta vadinti medžiagas, atitinkančias tris kriterijus:

  • medicininį – medžiaga turi specifinį poveikį centrinei nervų sistemai (pvz. stimuliuojantį, raminantį, haliucinogeninį ir kt.), kuris patrauklus naudoti rekreaciniais tikslais
  • socialinį – rekreacinis medžiagos naudojimas turi socialinę reikšmę
  • teisinį – medžiaga yra oficialiai pripažinta narkotine ir įtraukta į narkotinių medžiagų sąrašą

Dažnai narkotikais vadinami tik įstatymais apriboto naudojimo narkotinės medžiagos. Tačiau konkrečios medžiagos uždraudimas ar legalizavimas nėra tiesiogiai susijęs su jos poveikiu organizmui ir yra prieštaringai vertinamas klausimas bei labiau kultūrinis ar istoriškai susiklostęs požiūris.

Perkeltine prasme „narkotikais“ vadinamas bet koks reiškinys, užsiėmimas, be kurio priklausomas nuo jo asmuo patiria fizinių ar psichologinių sunkumų (pvz., priklausomybė nuo interneto, lošimų, televizoriaus).

Svarbiausią įtaką teisinei narkotiko sąvokai turi „1961 m. Bendroji Jungtinių Tautų konvencija“ [1] ir jos papildymas atliktas 1971 m. Visos konvenciją pasirašiusios valstybės, perkelia į savo įstatymus medžiagas esančias konvencijos sąrašuose su labai nežymiais pakeitimais, ir visos tame sąraše esančios medžiagos besąlygiškai vadinamos narkotikais, nes taip verčia tarptautinis susitarimas. Jei medžiaga, kuri medicininiu požiūriu yra narkotikas, yra atrasta po 1971 m., tos medžiagos kaip narkotiko įvardijimas teisiškai yra labai sunkus ir retai atliekamas. O jei narkotiko savybės yra plačiau ištiriamos ir paaiškėja, kad tai visgi nėra tokia pavojinga medžiaga, kaip manyta 1961 m., tai tokios medžiagos legalizavimas irgi labai kebli procedūra (pvz., kanapės).

Konvencijos tikslas buvo pažaboti narkotikų gamybą bei procesus, kuomet viena valstybė, kurioje tos medžiagos gamyba legali, tampa pagrindine jos tiekėja visam pasauliui pogrindiniais keliais.


 Ambox scales.svg  Šio straipsnio neutralumas yra ginčytinas.
Prašome žiūrėti diskusiją (papildomos informacijos gali būti istorijoje).
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Stilius - publicistika
Jei galite, sutvarkykite.

Svaiginimuisi naudojamos medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svaigalų vartojimas egzistuoja visose kultūrose, skiriasi tik medžiagos. Svaiginimasis kartais susijęs su religinių poreikių tenkinimu.

Seniai žmonių vartojami svaigalai – etilo alkoholis. Daugybė vietinių augalų ir grybų gali būti naudojami svaiginimuisi, pvz., musmirė, drignė, kanapė. Europiečiai tik XVI amžiuje pradėjo vartoti tabake esantį nikotiną, kurį daug anksčiau naudojo Amerikos indėnai.

Opiatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Opiatai.
Aguonos (laukas).jpg

Žmogaus endorfininę sistemą veikiantys junginiai, daugiausiai – morfijaus dariniai. Natūraliai randami aguonose. Geriausiai žinomi – morfijus, heroinas, kodeinas. Medicinoje naudojami nuskausminimui, stipriam kosuliui malšinti. Didelėmis dozėmis sukelia euforiją. Piktnaudžiaujant šiais preparatais, išsivysto fiziologinis pripratimas, kaip manoma, susijęs su pokyčiais skausmo jutimo bei kvėpavimo sistemose, taip pat – kraštutinai stiprus euforijos poreikis. Poreikis pakartotiniam vartojimui bei abstinencijos sindromas gali atsirasti jau po 1-2 euforiją sukėlusių dozių. Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, manoma, kad gali būti susijęs su endorfinus skaidančių fermentų blokavimu. Abstinencijos sindromas pasireiškia kraštutinai stipriais skausmais, kvėpavimo bei širdies veiklos sutrikimais, gali tęstis kelias savaites ar ilgiau.

Kokaino grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kokainas bei dar keli jam artimi junginiai sukelia trumpalaikę euforiją, nemigą, turi itin stiprų vietinį nuskausminantį poveikį. Dėl toksiškumo medicinoje beveik nenaudojami. Pripratimas (ypač prie kreko) itin greitas, paprastai pakanka 1 dozės, tačiau trumpalaikis. Fiziologinis poveikis paremtas acetilcholino imitavimu. Abstinencijos sindromas tęsiasi kelias dienas, pasireiškia stipriais skausmais, silpnumu, pykinimu.

Haliucinogenai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindinis straipsnis – Haliucinogenai.

Grupė medžiagų, sukeliančių haliucinacijas. Daugelis jų gali sukelti ilgalaikius psichikos sutrikimus (pakartotines haliucinacijas, depresijas ir pan.).[reikalingas šaltinis] Labiausiai žinomi haliucinogenai – LSD, BZ, psilocibinas. Pradžioje tyrinėti, kaip specifinė cheminio ginklo rūšis, vėliau – kaip psichoterapijos priemonė (Stanislaw Groff darbai). Senovės civilizacijos psilocibino turinčius augalus plačiai vartojo religinėse apeigose. Tikėta, kad jų dėka galima pamatyti ateitį, praeitį, susisiekti su dvasiomis, įgyti telepatijos galių, nukeliauti į kitus pasaulius ir panašiai. Tokių religinių grupių ir dabar yra tiek tarp išlikusių indėnų tiek tarp naujųjų religijų. JAV įstatymai, net leidžia vartoti psilocibiną indėnams religiniais tikslais. Šiuo metu dažniausiai naudojami, kaip nelegali svaiginimosi priemonė. Fiziologinis poveikis įvairus, paremtas acetilcholino, serotonino ir kitų neuromediatorių imitavimu. Dauguma jų nesukelia fiziologinės priklausomybės, todėl neturi abstinencijos sindromo. Tačiau jie gali sukelti psichologinę priklausomybę.

Kanabinoidai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvairūs (dažniausiai – natūralios kilmės) kanabinolio dariniai, visų pirma – tetrahidrokanabinolis. Randami kanapėse. Vartojami rūkant kanapės augalo dalis, dervą hašišą, valgant ar geriant THC prisotintus patiekalus ar gėrimus ir pan. Kelis dešimtmečius vyksta kanabinoidų tyrimai medicinoje, manoma, kad jie gali būti panaudoti, kaip psichotropiniai, nuskausminantys ir vėmimą stabdantys preparatai. Kai kuriose šalyse kanapių vartojimas medicinos tikslais yra legalus, o iš kanapių gaminami preparatai, arba pačios kanapės yra naudojamos kaip nuskausminantys vaistai. Dalyje šalių kanapės yra dalinai legalizuotos (pvz., Nyderlanduose), kai kuriose kitose šalyse jų vartojimas formaliai draudžiamas, bet faktiškai nepersekiojamas (pvz., Danija, Anglija, Ispanija). Fiziologinis poveikis galutinai neištirtas, yra kelios poveikio teorijos. Fiziologiškai kanabinoidai euforijos nesukelia, abstinencijos sindromo nebūna. Mokslininkai ginčijasi dėl ilgalaikio kanabinoidų poveikio psichikai bei psichologinio pripratimo. Dažnai kanapės specialistų yra įvardijamos kaip narkotikai-vartai, galintys privesti prie sunkesnių narkotikų vartojimo. Ši teorija yra dažna kanapių kriminalizavimo priežastis.

Kitos medžiagos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svaiginimuisi, ypač – tarp paauglių, dažnai naudojamos kitos psichiką veikiančios medžiagos, pradedant laisvai parduodamais medicininiais ir veterinariniais preparatais ir baigiant buitinės chemijos medžiagomis, pvz., organiniais tirpikliais, kartais – ir pavojingomis gyvybei medžiagomis (pvz., fosforo organiniais junginiais, esančiais kai kuriuose pesticiduose).

Kontroversija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Narkotikų poveikio sveikatai ir ypač legalizavimo klausimai yra labai prieštaringi: legalizavimo šalininkai informaciją apie poveikį sveikatai bei visuomenei linkę sumenkinti, akcentuoja žmogaus laisves bei rekreacinius poreikius, o uždraudimo šalininkai – atvirkščiai, pabrėžia informaciją apie neigiamą poveikį sveikatai bei visuomenei prieš rekreacinių poreikių tenkinimą. Šiuo metu daug debatų demokratinėse valstybėse sukelia marihuanos legalizavimo klausimas. Šiuo metu ji yra legalizuota Nyderlanduose, Argentinoje, Kipre, Čekijoje, Ekvadore, Meksikoje, Peru, kai kuriose šalyse ji de fakto legalizuota arba galioja tik daliniai apribojimai. Tačiau daugelyje pasaulio šalių marihuanos auginimas, turėjimas bei vartojimas yra draudžiamas ar kriminalizuojamas.

Liberalių pažiūrų asmenys paprastai teigia, kad medžiagos kenksmingumas organizmui negali būti pagrindas ją uždrausti: kiekvienas turi turėti teisę su savo organizmu elgtis kaip nori. Šios pozicijos kritikai teigia, kad stiprią priklausomybę sukeliantys narkotikai kenkia ne tik pačiam vartojančiam asmeniui, bet ir aplinkiniams: turintis priklausomybę, ypač negalintis gauti reikiamos medžiagos, asmuo dažnai linkęs padaryti nusikaltimų, todėl tampa kenksmingas savo šeimai bei visuomenei. Kaip kontraargumentą legalizavimo šalininkai nurodo, jog alkoholiniai gėrimai yra legalūs, nors tai taip pat yra narkotinė medžiaga galinti sukelti priklausomybę, ir yra dažna autoavarijų bei chuliganizmo priežasčių ir t.t.

Alkoholiniai gėrimai neilgam laikotarpiui buvo uždrausti JAV, tačiau tai sukėlė mafijos suklestėjimą. Narkotikų įteisinimo šalininkai naudoja tai kaip argumentą už įteisinimą, priešininkai nurodo, jog dėl įvairių priežasčių alkoholio šiuo atveju negalima lyginti su kitais narkotikais, įskaitant marihuaną. Statistiniai tyrimai Rusijoje parodė, kad tuo metu, kai yra labiau ribojamas alkoholio produktų pardavimas ir vartojimas, labai sumažėja tiesiogiai su tuo nesusijusių mirčių: nuo plaučių uždegimo, autoavarijose bei nuo kai kurių ligų.

Bet kokie draudžiami narkotikai nuo XX a. pirmos pusės buvo vienas pagrindinių organizuoto nusikalstamumo verslų.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka