Pereiti prie turinio

Kiškos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kiškos (Kiszkowie)
Ąžuolynas
Ąžuolynas
Kilmė lenkiška
Pradininkas Petras Strumila
Laikotarpis XV-XVII a.
Šalys LDK, Lenkija
Dvarai Musninkai, Markučiai, Olyka, Kėdainiai

Kiškos (lenk. Kiszkowie) – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos lenkų ir čekų kilmės lietuvių didikų giminė, kilusi iš Palenkės.

Kiškų giminės herbas „Ąžuolynas“ (Dąbrowa): žydrame herbinio skydo lauke pavaizduota sidabrinė pasaga su trimis auksiniais kryžiais.

Penkių kartų giminės giminystės ryšiais jungė 29, santuokiniais – 63 narius. Daugiausia tuokėsi su Radvilomis, apie 20,5 % iš nustatytų santuokų. Giminės pirmtakas buvo Palenkės bajoras Petras Strumila, pravarde Kiška, Drogičino seniūnas, minimas 1463 m. Giminės pradininkas – jo sūnus Stanislovas Kiška (m. арiе 15131514 m.), 14931499 m. Lietuvos didysis maršalka, 15001503 m. Smolensko vietininkas, 1503–1507 m. Lietuvos didysis etmonas, nuo 1508 m. Gardino seniūnas, nuo 1512 m. Lietuvos krašto maršalka. Dėl iš tėvo sukaupto ir paveldėto turto priklausė turtingiausių LDK didikų dešimtukui – pagal 1528 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės surašymą nuo 3584 dūmų su daugiau, kaip 23 000 valstiečių išrengdavo 224 raitelius. Iš Stanislovo palikuonių buvo 8 vaivados, 3 kaštelionai, po vieną Žemaičių vyskupą, Lietuvos didįjį ir lauko etmoną, Lietuvos krašto didįjį iždininką. Paskutinis dinastijos atstovas – 1654 m. miręs Jonušas Kiška.[1]

Daugiausia valdų Kiškos turėjo Palenkėje ir Vakarų Baltarusijoje, valdė Musninkus, Markučius, Olyką. 15421614 m. valdė Кėdainius. Dėl XVII a. karų su Rusija ir Švedija bei pomėgio švaistyti turtus Kiškos patyrė finansinių nuostolių ir prarado įtaką.[2]

  1. Nelė Asadauskienė. Kiškų giminė LDK XV a. pab.-XVI a. (Genealoginis tyrimas) Vilnius, 2003.
  2. Nelė AsadauskienėKiškos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 184 psl.