Kukarskės piliakalnis
| Kukarskės piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Kukarskės piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Šakių rajonas | ||
| Seniūnija | Kidulių seniūnija | ||
| Aukštis | 10-20 m | ||
| Plotas | 50x30 | ||
| Naudotas | I tūkstantmetis – XIII a. | ||
| Žvalgytas | 2001 | ||
| Registro Nr. | AR1576 / 24736, 12075, 24734 / A1488K[1] | ||
Kukarskės piliakalnis su gyvenviete – piliakalnis ir gyvenvietė Šakių rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurės rytus nuo Kukarskės, Kidulių seniūnija, 1,5 km į pietvakarius nuo kelio Jurbarkas – Šakiai tilto per Nemuną ir 50 m į pietryčius nuo Nemuno kairiojo kranto. Pasiekiamas plentu 184 Kiduliai–Ramoniškiai , yra 50 m į dešinę šiaurėje nuo jo, ties pirmu didesniu posūkiu į kairę, plentui pradėjus leistis į Šerentos upelio slėnį.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnis įrengtas kranto kyšulyje, Nemuno ir Šerentos santakoje. Aikštelė netaisyklingo trikampio formos, pailga rytų – vakarų kryptimi, 50 m ilgio, 30 m pločio rytų pusėje. Joje rasta lipdytos keramikos. Aikštelės rytinėje pusėje supiltas 35 m ilgio, 4 m aukščio, 17 m pločio pylimas, kurio 6 m aukščio išorinis šlaitas leidžiasi į 35 m ilgio, 15 m pločio, 2 m gylio griovį. Šlaitai į upių slėnius statūs, 10-20 m (į Nemuną) aukščio.
Aikštelė dirvonuoja, šlaitai ir pylimas apaugę lapuočiais. Piliakalnis apardytas arimų, pietinio pylimo kraštas apardytas čia ėjusio kelio.
Gyvenvietė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Į šiaurę, rytus ir pietus nuo piliakalnio yra 2 ha ploto papėdės gyvenvietė, tyrinėta 2001 m., kurioje rasta grublėtos keramikos, židinys. Kita gyvenvietės dalis yra į vakarus nuo piliakalnio, Joanos Sederavičienės sodyboje. Ši gyvenvietės dalis rasta 2001 m. vykdytų žvalgomųjų archeologijos tyrimų metu, iki tol ši teritorija buvo laikoma kapinynu. Piliakalnio ir gyvenvietės kultūrinis sluoksnis gana storas.
200 m į pietvakarius nuo piliakalnio yra I tūkstantmečio kapinynas, tyrinėtas 1984 m.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio viduriu – XIII a. Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymas dėl pripažinimo valstybės saugomu – 2005-04-29; Nr. ĮV-190. Paminklo teritorijos plotas 26 500 m².
Piliakalnyje lokalizuojama 1295 m. kryžiuočių sudeginta Kimelio pilis.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Kalnėnų piliavietė 1 km | Jurbarko piliakalnis 2 km | Antkalniškių piliakalnis 7 km |
| |||||||
| Sudargo piliakalniai 6 km Burgaičių piliakalniai 8 km |
|
Maštaičių piliakalnis 10 km Stulgių piliakalnis 23 km | |||||||||
| Užprūdžių piliakalnis 20 km Lazdynų piliakalnis 21 km Arnupėnų piliakalnis 17 km |
Visbarėnų piliakalnis 11 km Kaičių piliakalnis 25 km |
Klepų piliakalnis 23 km | |||||||||
Pastaba:Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Objekto Nr. 12075 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 28.
- Tomas Baranauskas. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. 2003. T. 24, p. 64, 82.
- Romas Batūra. Heroika prie žilojo Nemuno. // Mokslas ir gyvenimas. 1987. Nr. 3. P. 22-23.
- Bronius Dakanis. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. 1994. T. 1. p. 43 (Nr. 21).
- Petras Dusburgietis. Prūsijos žemės kronika. V., 1985. P. 420.
- Gintautas Zabiela. Medinės Lietuvos pilys. V., 1995. P. 198, 235–236 (Nr. 36).