Kharošthi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Kharošti)
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Kharošthi
Tipas abugida
Naudojamas kalbose gandhari, Nijos prakritai, pali
Rašymo kryptis iš dešinės į kairę
Laikotarpis IV a. pr. m. e. – III a.
ISO 15924 khar
Unicode
Genealogija
Kilmė Sinajaus proraštis
 finikiečių raštas
  aramėjų raštas
   kharošthi
Dukterinės sistemos brahmi, nabatėjų, sirų, pehlevi, sogdų

Kharošthi (devanagari: खरोष्ठी = kharoṣṭhī) – rašto sistema, naudota Pietų ir Vidurinėje Azijoje tarp IV a. pr. m. e. ir III a. Ji siejama su Gandharos karalyste ir joje naudotu gandhari prakritu. Kharošthi naudojimo arealas daugiausia apėmė Gandharą, Baktriją, Sogdianą, o šilko keliu pateko iki Rytų Turkestano (Šanšanas, Hotanas).

Kharošthi raštas užrašomas iš dešinės į kairę (nors yra įrašų ir iš kairės į dešinę), skiemeninis (abugida). Kaip ir brahminiai raštai, kharošthi priebalsiai turi su savimi savaimiškai priskirtą balsį, tačiau nėra skyros tarp ilgųjų ir trumpųjų balsių. Dabar teikiama kharošthi abėcėlė remiasi sanskritišku garsiniu skirstymu. Kharošthi naudoti skaitmenys primena romėniškus.

Pirmasis šį raštą XIX a. iššifravo James Prinsep, naudodamasis dvikalbiais užrašais ant Indo-graikų karalystės monetų, kur vienas užrašas buvo graikiškas, kitas – pali kalba, užrašyta kharošthi raštu. Vėliau perskaityta ir keletas šiuo raštu užrašytų Ašokos ediktų, pastatytų šiaurės vakarų Indijoje.

Nėra sutariama dėl to, ar šis raštas susidarė savaime, ar buvo sukurtas tyčia. Ortografija jis primena aramėjiškus raštus, tačiau pritaikytas Pietų Azijos kalbų garsynui. Spėjama, kad jis į Indiją galėjo patekti ~500 m. pr. m. e., kai Achemenidai užkariavo Indo slėnį, ir palaipsniui vystytis, kol IV a. pr. m. e. įgavo nustatytą pavidalą. Tačiau jokių tarpinių variantų, pagrindžiančių kaitą, nerasta.

Kharošthi ypač plito Kušanų imperijos valdymo metais, plačiai naudotas užrašant budistinius tekstus. Vėliau išnyko, ilgiau laikėsi Vidurinėje Azijoje.