Nija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Nija
Cadota
Niya BLP493 PHOTO1235 3 40.jpg
Nijos vietovė

Nija
Koordinatės 37°06′36″ š. pl. 82°53′13″ r. ilg. / 37.11000°š. pl. 82.88694°r. ilg. / 37.11000; 82.88694Koordinatės: 37°06′36″ š. pl. 82°53′13″ r. ilg. / 37.11000°š. pl. 82.88694°r. ilg. / 37.11000; 82.88694
Vieta Kinija, Sindziangas, Hotano prefektūra
Regionas Rytų Turkestanas
Istorija
Pastatytas III a. pr. m. e.
Sugriautas V a.
Tauta tocharai
Informacija
Vikiteka Commons-logo.svg VikitekaVikiteka

Nija (kin. 尼雅, pinyin: Níyǎ), vietine kalba dar vadinta Kadota, Han dinastijos šaltiniuose – Dzingdzuė (kin. 精絕, pinyin: Jīngjué) – senovinis miestas Rytų Turkestane, Taklamakano dykumoje, Tarimo baseino pietiniame paribyje, 115 km į šiaurę nuo dabartinio Minfengo (dabar Kinija, Sindziangas). Senovėje tai buvo svarbus prekybinis taškas pietinėje šilko kelio atšakoje.

111 m. kinų knygoje „Hanšu“ rašoma, kad Dzingdzuė miestas yra 8820 li nuo Čangano, ten būta 480 ūkių, 3350 žmonių. III a. miestas tapo Loulano karalystės dalimi. IV a. pab. Nija užimta kinų, o vėliau tibetiečių.

1900 m. Nijos kasinėjimus atliko britų archeologas Aurel Stein. Buvo rasta ~100 medinių lentelių, datuojamų 105 m. Jos turėjo molinius antspaudus ir tekstus, užrašytus Indijoje naudotu kharošthi raštu (Nijos prakritas). Taip pat rasta Han dinastijos monetų, antspaudų, romėniškų monetų, pelių spąstai, lazda, gitaros dalis, kilimas, tekstilės, keramikos, baldų dalys. 1994 m. kinų-japonų ekspedicija atkasė ~100 namų ūkių, laidojimo vietų, rado kirvių, medinių buožių, pjautuvų, urnų, žmonių palaikų. Radiniai saugomi Britų, Tokijo, Indijos nacionaliniame muziejuose.

Įrašas kharošthi raštu iš Nijos
Nijos batikas