Juozas Aleksonis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Aleksonis
Gimė 1913 m. spalio 23 d.
Ricieliai, Liškiavos valsčius
Mirė 1944 m. balandžio 5 d. (30 metų)
Kaunas
Veikla sovietinis partizanas-pogrindininkas

Juozas Aleksonis (1913 m. spalio 23 d. Ricieliuose, Liškiavos valsčius – 1944 m. balandžio 5 d. Kaune) – sovietinis partizanas-pogrindininkas, Sovietų Sąjungos didvyris.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Mokydamasis Kauno ekonomikos mokykloje, 1936 m. įstojo į LKJS. 19401941 m. dirbo komjaunimo darbą, buvo LLKJS Kauno miesto komiteto narys. Prasidėjus Vokietijos-SSRS karui pasitraukė į Rusijos gilumą. 1942 m. kandidatas į VKP(b) narius. 1942 m. mokėsi Vakarų fronto specialios paskirties (radistų) mokykloje prie VKP(b) CK.[1]

1943 m. vasarą buvo permestas į vokiečių okupuotą Lietuvos teritoriją diversiniam darbui. Savo radijo stotį „Tiesos balsas“ įkūrė pačiame Kauno centre, prie geležinkelio stoties, pranešinėjo Raudonosios armijos vadovybei apie traukinių sąstatų judėjimą. Keletą kartų išvengė suėmimo, keitė dislokacijos vietas. 1944 m. balandžio mėn. pradžioje policija susekė radijo stotį, apsupo namą, kuriame J. Aleksonis slapstėsi. Įvyko susišaudymas. J. Aleksonis, nenorėdamas pasiduoti į nelaisvę, nusišovė.[2]

1958 m. liepos 1 d. SSRS AT prezidiumo įsaku J. Aleksoniui suteiktas Sovietų Sąjungos didvyrio vardas. Apdovanotas Lenino ordinu.

Atminimo įamžinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]