Jurgis Oksas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Oksas
Gimė 1934 m. liepos 15 d.
Kaune
Mirė 1993 m. rugsėjo 1 d. (59 metai)
Kaune
Palaidotas (-a) Panemunės kapinėse
Veikla istorikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys
Partija
Alma mater 1976 m. Vilniaus universitetas

Jurgis Oksas (1934 m. liepos 15 d. Kaune – 1993 m. rugsėjo 1 d. Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse) – istorikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pokariu gyveno senelio ūkyje prie Panevėžio. 1949 m. dalis šeimos buvo išvežta į Sibirą, tęsė mokslą Kaune, kur jį globojo vienuolė Marija Strašinskaitė. 1950 m. su draugais mokykloje įkūrė pogrindinę savanorių jaunimo organizaciją. Už antitarybinę veiklą nuo 1952 m. buvo kalinamas Kauno bei Vilniaus kalėjimuose ir Archangelsko srities lageriuose. Iš tremties sugrįžo 1962 m.

Grįžęs 1969 m. dirbo Mokslinėse restauracinėse-gamybinėse dirbtuvėse, kurias pertvarkius, nuo 1970 m. tęsė darbą Paminklų konservavimo institute – tyrinėjo senojo Kauno bei Kėdainių istoriją. 19711976 m. dirbdamas menotyrininku, studijavo Vilniaus universitete ir įgijo istoriko specialybę. Be tiesioginio darbo, vertė ir slapta platino religinę bei patriotinę literatūrą.

Prasidėjus Atgimimui, buvo išrinktas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos tarybos nariu.

Atminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2007 m. nauja Kauno gatvė Romainiuose pavadinta J. Okso vardu.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]