Saulė (organizacija)
- Kitos reikšmės – Saulė (reikšmės).
„Saulė“, Lietuvių švietimo draugija „Saulė“ − katalikiška švietimo draugija, veikusi Lietuvoje 1906–1940 m.[1]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1906 m. birželio 25 d. Kauno gubernijos gubernatorius, P. V. Veriovkinas patvirtino pirmuosius „Saulės“ draugijos įstatus. Jos steigėjai − kunigai Konstantinas Olšauskas ir Povilas Januševičius, pasauliečiai Tomas Ferdinandas Žilinskas, Rokas Šliūpas, Jonas Garalevičius. Vėliau papildytuose draugijos įstatuose buvo apibrėžtas draugijos tikslas: paruošti mokytojus lietuviškoms mokykloms.
Draugijos ir jos vadovo K. Olšausko pastangomis 1912–1913 m. Kaune buvo pastatyti „Saulės“ namai. Šis visuomeninės paskirties, lietuvių, daugiausia gyvenusių JAV, iniciatyva ir lėšomis pastatytas pastatas buvo pirmasis ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje.
Pedagoginiai kursai Kaune veikė iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Vėliau jie buvo perkelti į Vilnių, o dar vėliau − į Voronežą. 1918 m. „Saulės“ draugija grįžo į savo rūmus, o rudenį buvo įsteigta „Saulės“ mergaičių mokytojų seminarija. 1923–1924 m. į seminariją buvo priimamos tik mergaitės.
„Saulės“ draugijos nariai aktyviai dalyvavo Kauno kultūriniame gyvenime. Buvo gerai žinomas Juozo Naujalio suburtas „Saulės“ mokytojų kursų mišrus choras. Draugijos nariai dalyvavo Stasio Šimkaus chore, „Dainos“ draugijoje ir kitur. Baigę kursus, dažnai dalyvaudavo scenos mėgėjų veikloje, organizuodavo vakarus, kurių metu vaidindavo lietuviškus spektaklius.
Iki 1918 m. kursus baigė apie 200 žmonių. Dauguma jų įsiliejo į lietuviškas mokyklas. Tik kai kurie pasuko kitu keliu − tapo bankininkais (J. Kaupas), dailininkais (Kazys Šimonis), operos artistais (V. Polovinskienė-Grigaitienė, Adelė Galaunienė-Nezabitauskaitė), žurnalistais (Matas Šalčius), kunigais, politikais, mokslininkais ir kitais veikėjais.
Draugija neapsiribojo vien mokytojų ruošimu. Ypač ji daug nuveikė steigiant įvairaus tipo švietimo įstaigas Kauno gubernijoje. Draugijos skyriai 1906–1914 m. įsteigė 62 pradines mokyklas ir kursus suaugusiems, kuriuose dirbo 42 mokytojai, čia mokėsi daugiau kaip 1500 mokinių. Vien Kaune jie įsteigė 12 pradinių mokyklų. Draugija organizavo ir vakarus, vaidinimus ir kitus renginius. Šis darbas buvo vienintelė tautinė kultūrinė programa Lietuvos kaimo žmonėms. Tai žadino kaimo žmonių nacionalinę savimonę ir padėjo jiems įsitraukti į visuomeninį gyvenimą.
1916–1918 m. draugija įsteigė gimnazijas Kaune, Telšiuose ir progimnazijas Biržuose, Kupiškyje, Zarasuose, Jurbarke, Ramygaloje, Rokiškyje, Šeduvoje, Utenoje, Žagarėje.
„Saulės“ draugija sukūrė tankiausią pradinių mokyklų tinklą, įsteigė daugiausia gimnazijų ir progimnazijų. Viena įtakingiausių švietimo draugijų „Žiburys“ įsteigė tris kartus mažiau pradinių mokyklų nei „Saulės“ draugija. Po 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo dauguma draugijos mokyklų buvo suvalstybintos, draugijos veikla susilpnėjo.
1940 m. Tarybų Sąjungai užgrobus Lietuvą, švietimo draugija „Saulė“ buvo paleista.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Saulė“, Lietuvių švietimo draugija „Saulė“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 197 psl.