Dangerutis Čebelis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Dangerutis Čebelis
Gimė: 1927 m. sausio 30 d.
Kaunas
Mirė: 1978 m. rugsėjo 21 d. (51 metai)
Vilnius
Veikla: Lietuvos pedagogas, kalbininkas, romanistas, filologijos mokslų daktaras.

Dangerutis Čebelis (1927 m. sausio 30 d. Kaunas1978 m. rugsėjo 21 d. Vilnius) – Lietuvos pedagogas, kalbininkas, romanistas, filologijos mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1944 m. studijavo Vytauto Didžiojo universitete, 1946 m. pašalintas už antisovietines pažiūras. 1947-1950 m. dirbo mokytoju Kauno 8-oje gimnazijoje, dėstė lotynų ir prancūzų kalbas. 1950 m. suimtas klasėje už ryšius su Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo judėjimu, iki 1953 m. kalintas Sibire. 1955 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą. 1975 m. filologijos mokslų daktaras.

Nuo 1955 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 1978 m. profesorius. Parašė pirmąją romanistikos Lietuvoje apžvalgą. Ištyręs senovės prancūzų kalbos paminklus nustatė, kaip sintetinė kalbos sandara virsta analitine. Darbai svarbūs kalbų tipologijai ir lietuvių kalbotyrai.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Romanų kalbos Lietuvoje, 1976 m., prancūzų kalba
  • Gramatinis daiktavardžio statusas ir vardažodžių linksniavimas IX–XVI a. prancūzų kalboje, 1978 m., rusų kalba.
  • Louise Skrelina et Dangerutis Čebelis, La détermination du nom en ancien français, Romania, 1972

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vytautas AmbrazasDangerutis Čebelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 267 psl.