Juodagalvė sniegena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Pyrrhula pyrrhula
Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula)
Juodagalvė sniegena (Pyrrhula pyrrhula)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai
(Wikispecies-logo.svg Animalia)
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Aves)
Būrys: Žvirbliniai paukščiai
(Wikispecies-logo.svg Passeriformes)
Šeima: Kikiliniai
(Wikispecies-logo.svg Fringillidae)
Gentis: Pyrrhula
(Wikispecies-logo.svg Pyrrhula)
Rūšis: Juodagalvė sniegena
(Wikispecies-logo.svg Pyrrhula pyrrhula)

Juodagalvė sniegena (lot. Pyrrhula pyrrhula, angl. Eurasian Bullfinch, vok. Gimpel) – kikilinių (Fringillidae) šeimos paukštis.

Išvaizda[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Juodagalvė sniegena kiek didesnė už naminį žvirblį. Ją nesunku pažinti iš raudonos ir juodai baltos galvos. Patino viršugalvis, žiedas aplink snapo pamatą ir gerklė juodi, melsvo atspalvio. Nugara ir pečiai pilki, juosmuo ir antuodegis balti. Sparnai juodi su balta skersine juostele. Uodega juoda. Pilvinė kūno pusė ryškiai raudona. Pauodegys balsvas. Snapas stiprus, juodas. Rainelė ruda. Kojos tamsiai rudos. Patelės nugarinė dalis pilka, pilvinė pusė rusvai pilka, rausvo atspalvio. Jaunikliai pilkai rusvi. Išsirita apaugę gana ilgais juosvai pilkais pūkais. Žiotys rausvos.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto pakrantės iki Ochotsko jūros. Šiaurėje arealas siekia Kolos pusiasalį, Jamalo pusiasalį, Lenos vidurupį, Kamčiatką, pietuose tęsiasi iki Užbaikalės, Altajaus, pietinio Uralo, Karpatų, Balkanų, šiaurinės Viduržemio jūros pakrantės. Gyvena Kaukaze, Azorų ir Britų salose.

Peri visoje Lietuvoje, tačiau negausi. Žiemą dažnesnė.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sniegenos švilpčiojimas

Gyvena miškuose, soduose, parkuose, miestuose. Rudenį ir žiemą dažna gyvenviečių, miestų, priemiesčių, ypač medelynų, želdiniuose, kur auga alyvos, klevai, lanksvos, pūsleniai, uosiai, maumedžiai. Čia sniegenos laikosi tol, kol randa maisto. Lesinėdamos elgiasi tyliai, ramiai, mažai skraido. retsykiais švilpauja. Vasarą gyvena mišriuose lapuočių medynuose su eglės priemaiša, mišriuose pušynuose su egle. Retesnė pušynuose, ypač grynuose, kerpiniuose.

Lizdą suka iš žolių lapelių, stiebelių, samanų, vidų iškloja plaukais ir plunksnomis. Paprastai lizdus įsikuria eglėse prie kamieno arba ant šakų. Vienoje dėtyje paprastai būna 5–6 kiaušiniai, perimi apie dvi savaites. Jaunikliai lizde išbūna apie 13–16 dienų. Juos maitina abu porelės nariai. Per metus išveda dvi vadas. Pirmosios vados jaunikliai lizdą palieka gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje, antrosios – liepos arba rugpjūčio mėnesį.

Jaunikliai maitinami augalų sėklomis, pumpurais, žiedų dalimis ir kitomis vegetatyvinių augalo dalių liekanomis. Šiek tiek sulesa vabzdžių. Žiemą lesa tik augalinį maistą, pavasarį – žirginius, drebulių žiedynus.

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lietuvos fauna: paukščiai, 2 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1991.