Žovkva

Žovkva ukr. Жовква

Turgaus aikštė

Žovkva 50°03′18″ š. pl. 23°58′36″ r. ilg. / 50.05500°š. pl. 23.97667°r. ilg. / 50.05500; 23.97667 (Žovkva)Koordinatės: 50°03′18″ š. pl. 23°58′36″ r. ilg. / 50.05500°š. pl. 23.97667°r. ilg. / 50.05500; 23.97667 (Žovkva)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Lvovo sritis
Rajonas	Žovkvos rajonas

Įkūrimo data	1597 m.
Magdeburgo teisė nuo	1603 m.
Meras	Petro Vichopen (ukr. Петро Вихопень)

Gyventojų (2017)	13 834
Plotas	7,6 km²
Tankumas (2017)	1 820 žm./km²

Pašto kodas	80300
Tinklalapis	Žovkva (ukr.)
Vikiteka	Žovkva

Žovkva (ukr. Жовква, 1951–1992 m. ukr. Нестеров – 'Nesterovas'; lenk. Żółkiew) – miestas Ukrainoje, Lvovo srityje, į šiaurę nuo Lvovo. 13 000 gyv. Anksčiau garsėjo amatais bei meno verslais. Čia gyveno puodžiai, stikliai, auksakaliai ir audėjai. Miesto turgaus aikštėje išlikę dviaukščiai XVII a. namai su plačiomis arkadomis, buvusiomis būdingomis prekybos miestams Galicijoje.

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žovkvos Šv. Lauryno bažnyčia – Romos katalikų kolegiatas, žymių ATR valstybės ir karinių veikėjų panteonas, dar vadinamas ir „mažuoju Vaveliu“.
Žovkvos Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia ir vienuolynas – graikų katalikų apeigų šventovė ir bazilijonams priklausantis vienuolynas, renesanso stiliaus su ekletikos elementais architektūros paminklas.
Šv. Juozapato cerkvė (Žovkva) – graikų apeigų katalikų bažnyčia su buv. dominikonų vienuolynu, baroko stiliaus architektūros paminklas.
Sinagoga – viena didžiausių Europoje sinagogų, pastatyta XVII a. ir išlaikiusi gynybinio pastato charakterį.
Švč. Trejybės bažnyčia – 1720 m. iškilusi graikų apeigų katalikų bažnyčia, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip viena iš Karpatų medinių cerkvių.
Švč. Dievo Motinos Gimimo bažnyčia – 1705 m. pastatyta graikų apeigų katalikų bažnyčia, kapinių teritorijoje esanti medinė, liaudiško stiliaus šventovė.
Šv. Lozoriaus cerkvė – Krokuvos kašteliono ir ATR valdovo Jono Sobieskio tėvo Jokūbo Sobieskio funduota šventovė, šiuo metu priskirta Ukrainos Autokefalinei Stačiatikių bažnyčiai.
Rezidencinė pilis – Karūnos didžiojo etmono Stanislovo Žolkievskio ir jo giminės gynybiniai rūmai.
Turgaus aikštė. Aukštastogių namų apsupta, seniau ji šliejosi prie gynybinės miesto sienos su keturiais vartais (išliko tik vieni – Žvėryno vartai (ukr. Звіринецька брамa), dar vieni atstatyti 1990 m.).
1932 m. statyta miesto rotušė, jos laikrodžio varpai vidurdienį atlieka Ukrainos himną.
NKVD aukų paminklas.