Jurgis Augustas Mnišekas

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus – Gramatika, sakiniai Jei galite, sutvarkykite.

Jurgis Augustas Mnišekas
Mnišekai
]]
Herbas „Mniszech“]]
Gimė	1715 m.
Mirė	1778 m. spalio 15 d. (~63 metai)
Tėvas	Juozas Vandalinas Mnišekas
Motina	Konstancija Tarlaitė
Sutuoktinis (-ė)	1) Bigbilda Šembek, 2) Marija Amalija Frederika Briul
Vaikai	Žozefina Amalija
Žymūs apdovanojimai
Baltojo erelio ordinas
Vikiteka	Jurgis Augustas Mnišekas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Jurgis Augustas Mnišekas (1715–1778 m. spalio 15 d.) – ATR valstybinis veikėjas, Karūnos didysis medžioklis (1732–1736), Lietuvos didysis pakamaris (1736–1742), Karūnos dvaro maršalka (1742–1767), Didžiosios Lenkijos generalinis seniūnas (1757–1778), Krokuvos kaštelionas (1773–1778), Sanoko, Belocerkovo, Grudzionsko, Liubačiuvo ir Kričevo seniūnas.

Biografija

Kryčavo rūmai

Lenkijos magnatų Mnišekų giminės atstovas, herbo „Mniszech“ savininkas. Krokuvos kaštelionos Juozo Vandalino Mnišeko (1670–1747) ir Konstancijos Tarlaitės (m. 1740) vyresnysis sūnus. Jaunesnysis brolis – Lietuvos didysis pakamaris ir Lenkijos armijos generolas-leitenantas Jonas Karolis (1716–1759).

Kunigaikščių Čartoriskių „Familijos“ partijos priešininkas, rūmų (saksoniškos) partijos 1758–1763 metais vadovas.

1740 metais buvo išrinktas pasiuntiniu į seimą. Dėka antros santuokos 1750 metais su Augusto III pirmo ministro Griko fon Briulio dukterimi – Amalija, tapo neofocialiu rūmų partijos lyderiu, gavo į savo rankas monopolinę teisę pareigybių ir seniūnijų skyrime.

Baltojo erelio ordino kavalierius, bažnyčios įkūrėjas savo valdose, Beske 1755 metais.

Augusto III Vetino valdym,o metu buvo briuleviškos partijos vadovu, šalininkų ankstesnės ATR tvarkos išsaugojime. Rūmuose kovojo su Čartoriskių partijos įtaka ir buvo Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimo priešininku. 1764 metų gegužės 7 d. pasirašė manifestą, kuriame skelbė apie rusijos kaerių neteisėtą buvimą konvokaciniame seime. 1767 metais buvo vienu iš Radomo konfederacijos įkūrėjų ir jo maršalka. 1768 metais Jurgis Augustas Mnišekas buvo vienas Baro konfederacijos įkūrėjų (1768–1772).

Jurgis Augustas Mnišekas ir jo žmona Marija Amalija Briul pastatė Dukle didingus rūmus su dviem ūkiniais pastatais ir sodu. Po Austrijos okuopacijos Besko 1772 metais Jurgis Augustas Mnišekas apkeitė Sanoko miestą kartu su pilimi į dvarą Šumine. 1772 metų rugsėjį austrų kariai įžengė į Duklią, kur nuginklavo ir įtraukė į savo sudėtį Mnišeko dvaro dragunus. 1776 metais Jurgis Augustas Mnišekas įėjo į Nuolatinės tarybos sudėtį.

Buvo vienas iš pirmųjų ATR masonų. Įkūrė masonų ložę savo rezidencijoje, Dukle.

Šeima

Jurgio Augusto Mnišeko žmona Marija Amalija Frederika Briul

Buvo vedęs du kartus. 1738 metais pirma santuoka buvo su Bigbilda Šembek (apie 1723–1747), Karūnos didžiojo kanclerio Jono Sebastijono Šembeko (m. 1731) ir Evos Leščinskos (m. 1733) dukterimi, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo. 1750 metais vedė antrą kartą Mariją Amaliją Frederiką Briul (1736–1772), Saksonijos pirmojo ministro ir Karūnios artilerijos generolo Heriko fon Briulio (1700–1763), ir Marijos Anos Franciskos (1717–1762) vyresnę dukterį. Vaikai:

• Žozefina Amalija (1752–1798), žmona nuo 1774 metų Rusios vaivados ir Karūnos artilerijos generolo Stanislovo Felikso Potockio (1751–1805).

Literatūra

• Henryk Schmitt, Dziej panowania Stanisława Augusta, t. I, Lwów 1886, s. 107.
• Józef Zaleski, Panowanie Stanisława Augusta Poniatowskiego do czasu Sejmu Czteroletniego, 1887, s. 21, Dyaryusz seymu convocationis siedmio-niedzielnego warszawskiego: zdania, mowy, projekta y manifesta w sobie zawierający przez sessye zebrany r.p. 1764, s. 4-5.
• Aleksander Kraushar, Książę Repnin i Polska, t. I, Warszawa 1900, s. 389.

Nuorodos

Politinis postas
Prieš tai: Janas Klemensas Branickis	Krokuvos kaštelionas 1773–1778	Po to: Vaclovas Petras Rževuskis