Adomas Mikalojus Seniavskis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Adomas Mikalojus Seniavskis
Seniavskiai
Herbas „Leliva“
Herbas „Leliva“
Gimė 1666 m.
Mirė 1726 m. vasario 18 d. (~60 metų)
Tėvas Mikalojus Jeronimas Seniavskis
Motina Sesilija Marija Radvilaitė
Sutuoktinis (-ė) Elžbieta Chelena Liubomirskytė
Vaikai Marija Sofija Seniavskytė
Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas
Baltojo Erelio ordinas
Vikiteka Adomas Mikalojus Seniavskis
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Adomas Mikalojus Seniavskis (lenk. Adam Mikołaj Sieniawski; apie 16661726 m. vasario 18 d.) – Lenkijos magnatas, Belzo vaivada (1692–1710 m.), Karūnos lauko etmonas (1702 m.), Karūnos didysis etmonas (1706 m.), Krokuvos kaštelionas (1710 m.). Paskutinis Seniavskių giminės atstovas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Karūnos lauko etmono Mikalojaus Jeronimo Seniavsko (16451683) ir Sesilijos Marijos Radvilaitės (m. 1682) sūnus. Lvovo, Rogatinsko, Liubačevo, Stryjaus ir Piasečno seniūnas.

  • 1683 m. – karaliaus Jono Sobieskio karių karinės kampanijos žygyje netoli Vienos vadas.
  • Vadovavo Semiono Palijaus sukilimo Ukrainoje (17021704) nuslopinimui.
  • Pagal jo įsakymą 1703 metais nubaudė Braclavo pulkininką Andrejų Abaziną.
  • 1706 m. – po Augusto II atsistatydinimo buvo kandidatas į Lenkijos sostą.
  • 1709 - nadaleido Lenkijos karaliaus Stanislovo Leščinskio armijos susijungimo su Karolio XII Švedijos armija, kas tapo viena iš priežačių nesėkmingo švedų žygio į Ukrainą ir jų pralaimėjimo Poltavos mūšyje 1709.
  • Vėliau perėjo į opoziciją Augusto II atžvilgiu, kurstė prieš jį bajorus. Palaikė į Lenkijos karaliaus sostą princo Konti kandidatūrą.
  • 1716 - buvo areštuotas Tarnogrodo konfederatų dalyvių, bet sugebėjo išvengti teismo.
  • Taip vadinamas „Nebylusis Seimas1717 apribojo karinę valdžią Karūnos didžiojo etmono Adomo Seniavskio.

Šeima ir vaikai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Adomo Mikalojaus Seniavskio žmona Elžbieta Liubomirskytė

1687 metais Adomas Seniavskis vedė kunigaikštytę Elžbietą Cheleną Liubomirskytę (1669/1670–1729), Karūnos didžiojo maršalkos Stanislovo Iraklijaus Liubomirskio (1642–1702), Lancuto pilies valdytojo, dukterį nuo pirmos santuokos su Sofija Opalinskaite (1642–1675). Sutuoktiniams gimė vienintelė duktė:

Milžiniškos Adomo Mikalojaus Seniavskio valdos dėl dukters Sofijos santuokos perėjo kunigaikščiams Čartoriskiams. Pradedant nuo jo anūko Adomo Kazimiero Čartoriskio daugelis iš Čartoriskių nešiojo savo protėviui atminti vardą „Adomas“.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Энциклопедия украиноведения (в 10 томах) / Главный редактор Владимир Кубийович. – Париж, Нью-Йорк помочь проекту, 1954–1989.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Politinis postas
Prieš tai:
Janas Kazimieras Zamoiskis
Belzo vaivada

16921710
Po to:
Aleksandras Mykolas Laščas