Jūriniai ereliai
| Haliaeetus |
|---|
 Žvejojantis paprastasis jūrinis erelis (Haliaeetus albicilla) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Haliaeetus Savigny, 1809 |
| Sinonimai |
|
Jūriniai ereliai (Haliaeetus) – vanaginių (Accipitridae) šeimos, Haliaeetinae pošeimio, plėšriųjų paukščių gentis.
Bendras apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
_Ethiopia.jpg)
Tai viena seniausia pasaulyje dabar gyvuojančių paukščių gentis. Egipte, netoli Fajumo miesto esančiame ankstyvojo oligoceno epochos Džebel Katrano darinyje (Jebel Qatrani Formation) rasta kojos apatinės dalies kaulo fosilija datuojama 33 milijonais metų, kuri pagal bendras morfologines detales labai panaši į dabartinių jūrinių erelių[1]. O viduriniojo mioceno epochoje, tai yra prieš 16-12 milijonų metų ši gentis neabejotinai gyvavo.
Kūno plunksniniame apdare dominuoja nuo ryškiai rudų iki blankiai ar pilkšvai rudų atspalvių. Galva ir uodega baltų, balsvų ar rečiau pilkšvų plunksnų atspalvių. Lytinis dimorfizmas pasireiškia tik kūno dydyje, kuomet jūrinių erelių patelės sunkesnės už patinėlius. Jūriniai ereliai gerokai skiriasi kūno didžiu ir mase. Pavyzdžiui, Saliamonų jūrinio erelio svoris 1,1–2,7 kg, afrikinio jūrinio erelio kūno ilgis 63–75 cm, o stambiausio šios jūrinių erelių genties baltapečio jūrinio erelio svoris 4,9–9,5 kg (neoficialiai yra užregistruota patelė svėrusi 12,7 kg), kūno ilgis 85–105 cm, išskleistų sparnų skersmuo 195–250 cm. Palyginimui Lietuvoje gyvenančio ir gentyje antro pagal dydį paprastojo jūrinio erelio svoris 3,1–6,9 kg, kūno ilgis 69–92 cm, išskleistų sparnų skersmuo 182–244 cm.
Jūriniai ereliai monogamai, bet žuvus ar mirus partneriui, jie ieško kito. Peri pavieniui, ne kolonijomis. Lizdai dideli, juos suka aukštai medyje ar ant uolos, klife. Aktyvūs šviesiu paros metu. Minta daugiausia žuvimis, nors neretai ir paukščiais, ypač vandens paukščiais ir smulkesniais žinduoliais. Paplitęs visuose žemynuose išskyrus Pietų Ameriką ir Antarktidą. Gyvena šalia arba netoli vandenynų, jūrų, ežerų, didesnių upių ar žuvų tvenkinių.
Rūšys ir porūšiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Trys poros (6 rūšys) – baltapilvis ir saliamoninis jūriniai ereliai, afrikinis ir madagaskarinis jūriniai ereliai, paprastasis ir baltagalvis jūriniai ereliai yra išskiriami į rūšių kompleksą, arba super rūšį, nes šios rūšys viena su kita labai artimai susijusios[2]. IOC World Bird List v11.1 versijoje išskiriama 10 rūšių ir 6 porūšiai[3]:
- Haliaeetus leucogaster Gmelin, JF, 1788 – Baltapilvis jūrinis erelis; paplitęs nuo Indijos iki Tasmanijos.
- Haliaeetus sanfordi Mayr, 1935 – Saliamoninis jūrinis erelis; Saliamono Salose
- Haliaeetus vocifer Daudin, 1800 – Afrikinis jūrinis erelis; savaiminis Užsachario Afrikoje.
- Haliaeetus vociferoides Des Murs, 1845 – Madagaskarinis jūrinis erelis; savaiminis Madagaskaro saloje.
- Haliaeetus leucoryphus Pallas, 1771 – Ilgauodegis jūrinis erelis; gyvena regionuose tarp Kaspijos ežero ir Geltonosios jūros.
- Haliaeetus albicilla Linnaeus, 1758 – Paprastasis jūrinis erelis; daugiausia gyvena šiaurinėje Eurazijoje ir pietinėje Grenlandijoje.
- H. a. albicilla Linnaeus, 1758; daugiausia šiaurinė Eurazija.
- H. a. groenlandicus Brehm, CL, 1831; pietinė Grenlandija.
- Haliaeetus leucocephalus Linnaeus, 1766 – Baltagalvis jūrinis erelis; didesnėje Šiaurės Amerikos žemyno dalyje, išskyrus šiaurines ir pietines dalis.
- Haliaeetus pelagicus Pallas, 1811 – Baltapetis jūrinis erelis; Tolimųjų Rytų pakraščiuose palei jūras ir Didįjį vandenyną.
- Haliaeetus humilis Müller, S & Schlegel, 1841 – Mažasis erelis žvejys; sin Ichthyophaga humilis. Paplitęs nuo Himalajų ir į Pietryčių Aziją.
- H. h. plumbeus Jerdon, 1871; Himalajai ir iki pietinės Kinijos ir šiaurinės Indokinijos.
- H. h. humilis Müller, S & Schlegel, 1841; Malakos pusiasalyje, Borneo, Sumatros ir Sulavesio salose.
- Haliaeetus ichthyaetus Horsfield, 1821 – Didysis erelis žvejys; sin. Ichthyophaga ichthyaetus. Indostane, Šri Lankoje, Pietryčių Azijoje, įskaitant Malajų salyną.
Jūriniai ereliai Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvoje savaime gyvena 1 rūšis - paprastieji jūriniai ereliai (Haliaeetus albicilla), arba jo Haliaeetus albicilla albicilla porūšis. Nuo 1985 metų daugelyje šalių, įskaitant ir Lietuvą jų populiacija atsistato. Artimiausiai nuo Lietuvos kita jūrinių erelių rūšis - ilgauodegiai jūriniai ereliai (Haliaeetus leucoryphus) gyvena, bet neperi, šiauriau Kaspijos ežero arba Rusijos europinėje dalyje esančioje Astrachanės srityje ir pačiuose Kazachstano vakaruose bei į rytus nuo šių regionų[4].
Taip pat skaityti[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ researchgate.net / Fossil Birds from the Oligocene Jebel Qatrani Formation Fayum Province, Egypt; David Tab Rasmussen, Elwyn L Simons, Storrs L. Olson / Smithsonian Contributions to Paleobiology 62(62), DOI:10.5479/si.00810266.62.1 | January 1987
- ↑ uni-heidelberg.de / A mtDNA phylogeny of sea eagles (genus Haliaeetus) based on nucleotide sequences of the cytochrome b gene; Michael Wink, Petra Heidrich, Claus Fentzloff; Universität Heidelberg, Institut für Pharmazeutische Biologie, Im Neuenheimer Feld 364, D-69120 Heidelberg, Germany / https://doi.org/10.1016/S0305-1978(96)00049-X | 1996
- ↑ worldbirdnames.org / Hoatzin, New World vultures, Secretarybird, raptors; IOC World Bird List / v11.1
- ↑ birdlife.org / Pallas's Fish-eagle Haliaeetus leucoryphus
