Pagrindinis puslapis
Sveiki atvykę į Vikipediją Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas. |
Lietuviškojoje Vikipedijoje:
|
Apie Vikipediją
Vikipedija yra universali, daugiakalbė interneto enciklopedija, kaip bendruomeninis projektas, pagal viki technologiją ir pamatinius principus kuriama daugybės savanorių bei išlaikoma iš paaukotų lėšų.
Vikipedijos tikslas – pateikti laisvą, nešališką ir patikrinamą turinį, kurį be jokių apribojimų gimtąja kalba galėtų skaityti visi žmonės. Rašyti, pildyti, tobulinti straipsnius taip pat gali visi, jei laikomasi bendrų, visiems dalyviams galiojančių taisyklių ir susitarimų. Nauji dalyviai yra kviečiami apsilankyti pagalbos puslapiuose ir bendruomenės portale. Vikipedija vadinama „laisvąja enciklopedija“, nes visas jos turinys pateikiamas pagal GFDL ir CC-BY-SA licencijas, kurios leidžia enciklopedijos turinį naudoti, keisti ir platinti tiek nemokamai, tiek ir mokamai, jei laikomasi naudojimo sąlygų. |
Rinktinė iliustracija
|
Savaitės straipsnis
Lietuvių raštų kalba – sąlyginis kelių senosios lietuvių rašomosios kalbos variantų pavadinimas. Tiksliai nežinoma, kada atsirado lietuviškų raštų. Tikriausiai lietuvių raštijos pradžia priskirtina krikščionybės įvedimo laikams. Iki tol lietuviai turėjo tik padedančių ką nors įsiminti mnemotinių ženklų. Matyt, poterius į lietuvių kalbą pranciškonų vienuoliai išvertė krikštijant Mindaugą (1250–1251). Išlikę vertimų iš vokiečių kalbos elementų (galbūt versta ir kitų maldų bei giesmių). Šie vertimai turėjo būti užrašyti krikštijamųjų vartotu lietuvių kalbos variantu, t. y. sostinės Vilniaus (Lietuvą krikštyti pradėta nuo Vilniaus) ir jo apylinkių gyventojų kalba, priklausančia rytų aukštaičių patarmei. To laikotarpio lietuviškų tekstų nėra išlikę (pradėjus leisti knygas jie tapo nebereikalingi). Išsaugota tik vėlesnių įrašų (jų sutinkama nuo XVI a. pradžios) lotynų kalba spausdintose knygose. Šiuos įrašus paliko Vilniaus pranciškonų vienuoliai, rašyta Vilniaus ir jo apylinkių kalbos variantu – rytų aukštaičių vilniškių šnekta. Pradėjus leisti lietuviškas knygas, formavosi ne vienas, bet trys rašomosios kalbos variantai: 1) vadinamasis rytinis (kilęs iš Vilniaus ir jo apylinkių šnektos ir vadintas tiesiog lietuvių kalba), 2) vidurinis, vartotas Žemaičių vyskupijos reikalams ir vadintas žemaičių kalba (neturėjo nieko bendra su žemaičių tarme) ir 3) vakarinis, susidaręs Vokiečių ordino užimtose lietuvių gyvenamose žemėse – Mažojoje Lietuvoje. |
lapkričio 19 d. įvykiai
Lietuvoje
Pasaulyje
|
Savaitės iniciatyva
2024 m. Lietuvos Seimo rinkimai – 2024 m. spalio 13 ir 27 d. Lietuvoje vykę devintieji eiliniai Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Jų metu 2024–2028 m. kadencijai buvo išrinktas 141 Seimo narys. Seimo rinkimų sistema nuo 2016 m. nepasikeitė: parlamentas yra renkamas naudojant mišriąją rinkimų sistemą:
Pirmajame ture kandidatas išrenkamas, jei surenka daugiau nei pusę balsų. Jei rinkimuose dalyvauja mažiau nei 40 proc. rinkėjų, kandidatas turi surinkti bent 20 proc. visų rinkėjų balsų. Jei pirmame ture nei vienas kandidatas nesurenka reikiamo kiekio balsų, antrame ture rinkėjai renkasi iš dviejų, daugiausia balsų pirmajame ture surinkusių kandidatų. 2022 m. balandį priėmus Konstitucijos 56 straipsnio pataisą, Seimo nariais gali būti renkami Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie nesusiję priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei ir rinkimų dieną yra ne jaunesni kaip 21 metų bei nuolat gyvena Lietuvoje. Jais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat asmenys, teismo pripažinti neveiksniais. Be to, asmuo, kuris buvo pašalintas iš pareigų per apkaltą, gali būti išrinktas praėjus dešimt metų po apkaltos. Šios savaitės iniciatyva yra tautos išrinktieji. |
Naujienos
|
Kiti projektai | |||||||||||||||||||||||||||
|