Gelvonų Pliaterių koplyčia

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°03′54″š. pl. 24°41′45″r. ilg. / 55.064901°š. pl. 24.695874°r. ilg. / 55.064901; 24.695874

Kazimiero-bazn-kryzius-64.png
Gelvonų Pliaterių koplyčia
Gelvonų Pliaterių koplyčia 2.JPG
Savivaldybė Širvintų rajonas
Gyvenvietė Gelvonai
Statybinė medžiaga tinkuotas mūras
Pastatyta XIX a.

Pliaterių koplyčia yra Gelvonų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčios statinių komplekso statinys, architektūros ir dailės paminklas, 2012 m. įrašytas į Kultūros paveldo registrą (unik. kodas 35704).[1] Koplyčia stūkso šventoriaus pietrytiniame kampe, į dešinę nuo bažnyčios.

Koplyčią pastatė Pliateriai. Ji garsėja viduje įmūrytu akmeniu su žmogaus pėdą primenančiu ženklu.

Pasak vietos legendos, kitados tamsią naktį prošal ėjusi moteris išvydo ant akmens Dievo Motiną. Regėjimui išnykus, akmenyje likusi įspausta pėda.[2] 2016 m. patvirtintame Gelvonų herbe pavaizduotas geltonas pėdos kontūras.[3]

Pėduotasis akmuo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienas iš ankstyviausių šaltinių, aprašančių Gelvonų pėduotąjį akmenį, saugomas Lietuvos mokslų akademijos Rankraščių skyriuje. Tai išrašas iš Vilniaus vyskupijos konsistorijos aktų knygų – Vilniaus vyskupo Mykolo Slupskio 1670 m. atliktas žmonių, patyrusių stebuklus prie to akmens, protokolas.[4]

Pasakojimas byloja, kad kadaise rudenį pėsčiomis iš Ukmergės į Vilnių ėjo pamaldi ponia, lydima tarnaitės. Ponia vyko į Švč. Mergelės Marijos gimimo šventės atlaidus pasimelsti ir prašyti dangiškosios Motinos pagalbos, kad pagydytų jos ligotas akis. Sutemus moterys pasiklydo, išsigando ir nežinojo, ką daryti. Auštant jos pamatė netoliese ant akmens stovinčią Mergelę Mariją. Regėjimui išnykus, keliauninkės priėjo prie akmens ir išvydo jame įspaustą pėdą su vandeniu. Nusiplovusi tuo vandeniu skaudamas akis, ponia pasveiko. Vėliau šioje vietoje buvo pastatyta koplytėlė, kurios sienoje įmūrytas stebuklingas akmuo. Viena jo dalis su pėda yra koplytėlės išorėje, o kita – sidabrinėje plokštėje – viduje. Ši vieta iki šiolei gausiai lankoma maldininkų, ypač per Švč. Mergelės Marijos gimimo šventę rugsėjo 8 d., vadinamą Gelvonine. Atvykusieji čia meldžiasi, prašo globos, sveikatos sau ar artimiesiems. Apie koplytėlę einama su procesija.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1784 m. bažnyčios šventoriuje jau buvusi medinė koplyčia su altoriuje įkomponuotu akmeniu, ant kurio apsireiškusi Dievo Motina įspaudė pėdą. 1842 m. perstatyta į mūrinę. Fundavo grafas Steponas Pliateris. Vėliau pristatyta zakristija.

1895 m. sudegus Gelvonų bažnyčiai, pamaldos vyko mūrinėje koplyčioje.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koplyčios statinys sudėtinio tūrio, stačiakampio plano, su trisiene apside. Prie pietinio fasado prišlieta zakristija. Stogo forma virš zakristijos ir centrinės koplyčios dalies – dvišlaitė, apsidės – trišlaitė. Stogo dangos medžiaga – skardos lakštai. Kraigą vainikuoja metalo ornamentuotas kryžius.

Koplyčia vienos navos, su balkonu. Fasadų langų, durų angos, sienų nišos yra su smailiaarkėmis ar pusapskritėmis sąramomis. Vakarinio fasado portiką sudaro 4 tinkuoto plytų mūro kolonos su cokoliniu pagrindu ir virš jų kylantis trikampis frontonas, aprėmintas tinkuoto plytų mūro profiliuotu karnizu.

Koplyčios vidaus dekoras – lubų medinis ažūrinis drožinys su polichromine tapyba. Įmontuota įranga – Švč. Mergelės Marijos altorius su paveikslais „Švč. Mergelės Marijos apsilankymas pas Elžbietą“ ir „Šv. Pranciškus“. Yra Švč. Mergelės Marijos pėdos akmuo su 24,5x23 cm dydžio aptaisu, vitražas „Laiminantis Kristus“ (190x120 cm), ant sienos nutapyta „Švč. Mergelė Marija gelbėtoja“ (201x130 cm).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka