Gelvonų herbas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gelvonų herbasLietuvos heraldikos komisijos priimtas Gelvonų miestelio (Širvintų raj.) heraldinis simbolis,[1] jo identiteto ir savivaldos ženklas, 2016 m. balandžio 14 d. patvirtintas LR Prezidentės dekretu Nr. 1K-627.[2]

Aprašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gelvonų herbe akcentuojami Švč. Mergelės Marijos simboliai – mėlyno fono skyde vaizduojami rožės žiedai ir auksinis pėdos pėdsako siluetas. Sukūrė dailininkas Juozas Galkus.

Pėdos simbolis siejamas su Švč. Mergelės Marijos apsilankymo vieta – Gelvonų Pliaterių koplyčioje saugomas Švč. Mergelės Marijos pėdos akmuo, ant kurio apsireiškusi Dievo Motina įspaudė pėdą. Vienas iš ankstyviausių šaltinių, aprašančių Gelvonų pėduotąjį akmenį, yra išlikęs Vilniaus vyskupo Mykolo Slupskio 1670 m. atliktas žmonių, patyrusių stebuklus prie to akmens, protokolas. Pėduotasis akmuo vadinamas Švč. Mergelės Marijos pėda.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gelvonų istorija siekia 1385 m., kuomet šis vardas buvo paminėtas istoriniuose kryžiuočių karo kelių į Lietuvą aprašymuose. Lietuvos valstybės istorijai Gelvonai reikšmingi kaip Didžiosios Kovos apygardos Lietuvos partizanų veikimo po Antrojo pasaulinio karo teritorija.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]