Pereiti prie turinio

Kesonas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kesonai

Kesonas (pranc.k. caisson – dėžė) – uždara metalinė arba gelžbetoninė skritulio, stačiakampio ar kvadrato formos dėžė be dugno, skirta darbams po vandeniu arba vandeningame grunte.[1]

Kesonas daromas tokio dydžio, koks turi būti pamatas. Kesono kameroje iškasama žemė transportuojama į viršų, o pats kesonas, kaip ir kasant šulinius, grimzta gilyn. Iš vandeningo grunto ar upės vanduo nepetenka į kamerą, nes kai kesonas būna žemiau upės vandens lygio ar žemiau gruntinio vandens lygio, į ją kompresoriais pumpuojamas oras, kur ir suslegiamas. Jis išspaudžia iš sandarios kameros vandenį.

Dar Aristotelio laikais graikai apvožtas statines panaudodavo kempėms nuo jūros dugno rinkti. Apvožta statinė su apkrova ir prie sienučių pritvirtintais suoleliais, ant kurių sėdėjo žmonės, buvo nuleidžiama į jūros dugną. Ją nuleidžiant į vandenį, oras statinėje susispausdavo, todėl, jai atsirėmus į dugną, apatinėje statinės dalyje vandens susirinkdavo visai nedaug. Kuo giliau statinę nardindavo, tuo daugiau vandens rinkdavosi jos apatinėje dalyje, tuo didesnis buvo suspausto oro slėgis. Žmogus, esantis panardintoje statinėje, tam tikrą laiką galėdavo kvėpuoti suspaustu oru ir rinkti nuo dugno kempes.

Pirmasis suspaustu oru pašalinti iš anglies šachtų vandenį sugalvojo prancūzų inžinierius Trižė (Triger), 1841 m. Luaros upės slėnyje, per vandeningą gruntą kasant 20 m gylio šachtą. Jos sienelės buvo padarytos iš ketaus, o viduje įrengta pereinamoji kamera (šliuzas). Kamera turėjo angas viršuje (lubose) ir apačioje (grindyse), kurios buvo hermetiškai uždaromos. Vienu vamzdžiu į šachtą pumpavo orą, o kitu, panaudodami siurblį, išpumpuodavo plūstantį į jį vandenį. Tai leido šachtose palaikyti mažesnį slėgį. Darbininkai anglis kirto ir krovė į kibirus ar dėžes ir suktuvu kėlė jas į viršų.

Darbas kesone, kai jame didelis oro slėgis, yra sunkus ir pavojingas. Bet tuo metu apie būtiną dekompresiją ir kitus dalykus buvo žinoma nedaug, todėl pasitaikydavo sunkių ligų ir net mirčių.

Panaudodamas Trižė idėją, pirmasis tiltų atramas pradėjo statyti taip pat prancūzas – inžinierius Sezanė (Cezanne). 1859 m. jis ėmėsi statyti geležinkelio tiltą per Nemuną Kaune. 18591861 m. Sezanė įrengtos šio geležinkelio tilto atramos tebetarnauja ir šiandien.

  1. Kesonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 770-771 psl.