Liukonys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie viensėdį Jauniūnų seniūnijoje žr. Liukonys (Jauniūnai).
Liukonys
Liukonys 1.jpg
Kaimas nuo Čiobiškio pusės
Liukonys
Liukonys
Koordinatės 55°01′37″š. pl. 24°39′40″r. ilg. / 55.027°š. pl. 24.661°r. ilg. / 55.027; 24.661 (Liukonys)Koordinatės: 55°01′37″š. pl. 24°39′40″r. ilg. / 55.027°š. pl. 24.661°r. ilg. / 55.027; 24.661 (Liukonys)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Širvintų rajono savivaldybės vėliava Širvintų rajono savivaldybė
Seniūnija Gelvonų seniūnija
Gyventojų (2021) 161
Commons-logo.svg Vikiteka Liukonys
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Liùkonys
Kilmininkas: Liùkonių
Naudininkas: Liùkonims
Galininkas: Liùkonis
Įnagininkas: Liùkonimis
Vietininkas: Liùkonyse

Liukonys – kaimas Širvintų rajono savivaldybėje, 5 km į pietus nuo Gelvonų, prie Širvintos. Seniūnaitijos centras. Ties kaimu kertasi keliai  4305  MusninkaiČiobiškisGelvonaiVytinė  ir  4306  MusninkaiLiukonėliai . Veikia biblioteka. Archeologijos paminklas – Liukonių akmenys: vienas „su dubeniu“ ir du „suakmenėję žmonės“.

Akmenimis grįstas senasis kelias
Gatvė Liukonyse
Mokykla dvaro parke

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Istoriniuose šaltiniuose Liukonys minimi nuo 1534 m. 1778 m. Liukonyse pasistatė rūmus kunigaikštis S. Kosakovskis. XIX a. pradžioje šiuose rūmuose J. Kosakovskis buvo įkūręs senienų muziejų. 1859 m. Liukonių dvaro rūmai sudegė, o išlikę muziejaus eksponatai buvo atiduoti Vilniaus laikinajai archeologijos komisijai.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2021 m.
1905 m.[2] 1923 m.sur.[3] 1959 m.sur.[4] 1970 m.sur.[5] 1979 m.sur.[6] 1986 m.[7]
124 107 98 124 193 219
1989 m.sur.[8] 2001 m.sur.[9] 2011 m.sur.[10] 2021 m.sur.[11] - -
234 232 216 161 - -


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  3. Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  4. LiukoniaiMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 465 psl.
  5. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  6. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  7. Liukonys. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 637
  8. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  9. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  10. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.