Birutė II
Birutė I | ||
---|---|---|
Vietovė prijungta prie miesto 1949 m. | ||
54°51′47″š. pl. 23°54′43″r. ilg. / 54.863°š. pl. 23.912°r. ilg. | ||
Apskritis | Kauno apskritis | |
Savivaldybė | Kauno miesto savivaldybė | |
Seniūnija | Aleksoto seniūnija | |
Istoriniai pavadinimai | liet. Freidutė, Preidutė [1] |
Birutė II (iki XX a. tarpukario Naujoji Freda, Freidutė, Naujadvaris) – Kauno miesto teritorija, pietrytinė Birutės rajono dalis (nuo Birutės I skiria J. Pabrėžos gatvė). Vyrauja sodybiniai gyvenamieji namai, yra sodų. Pietuose prieina Seniavos kapinės, į šiaurę nuo jų yra buvęs Naujosios Fredos dvaras. Veikia Kauno šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
XIX a. čia buvo dvarininko Godlevskio (jam priklausė Aukštosios Fredos dvaras) dvaro laukai. 1893 m. įkurtas Naujosios Fredos dvaras (palivarkas).[3] Kitais šaltiniais, po I pasaulinio karo dvaro žemę nupirko verslininkas M. Frenkelis, kuris įkūrė ūkį ir pavadino jį Naujadvariu.[4] 1920–1930 m. jo žemės dalis išparduota naujakuriams, kurie įkūrė Birutės I kaimą, o aplink Naujadvarį susiformavo Birutė II.[5] Šiaurinėje dalyje, prie botanikos sodo esantys sklypai buvo išparceliuoti. Kaip Kauno priemiestis Birutė minima 1925 m.[6] 1939–1940 m. pastatytas Kauno šv. Elžbietos seserų kongregacijos vienuolynas.
1949 m. Birutė II prijungta prie Kauno miesto.
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1923 m. Naujosios Fredos kaime buvo 78 gyventojų.[7]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/1/15/Kaunas_1920.jpg
- ↑ https://upload.wikimedia.org/wikipedia/commons/a/ab/Kowno_1916.jpg
- ↑ Aukštosios Fredos dvaras, Kaunas. Miestai.net (tikrinta 2023-04-16).
- ↑ Birutė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 237 psl.
- ↑ Birutė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 237 psl.
- ↑ Birutės kaimas. Lietuviškoji enciklopedija, III t. Vilnius: „Spaudos Fondas“, bendradarbiaujant su Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija, 1934-1935. 3: Batoras–Bohatta, XII p., 1167 psl.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.