Žemoji Freda
Kitos reikšmės – Freda.
| Žemoji Freda | ||
|---|---|---|
| Vietovė prijungta prie miesto XX a. | ||
  Žemoji Freda |
||
| 54°53′10″š. pl. 23°54′43″r. ilg. / 54.886°š. pl. 23.912°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Kauno apskritis | |
| Savivaldybė |  Kauno miesto savivaldybė | |
| Seniūnija | Žemosios Fredos seniūnija | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Freda Dolna | |
Žemoji Freda – Kauno miesto teritorija kairiajame Nemuno krante, į šiaurės rytus nuo Aleksoto. Pagrindinė gatvė – H. ir O. Minkovskių gatvė, ties geležinkelio tiltu pereinanti į Piliakalnio gatvę. Yra pramonės teritorija – „Kauno grūdai“, Aleksoto malūnas, „Aleksoto gelžbetonis“, Fredos uostas, AB „Freda“ ir kt. įmonės, daug dirbtuvėlių, smulkių įmonių, keli daugiaaukščiai. Vizualiai tai Kauno miesto centro dalis, tačiau dėl trūkstamų ryšių su Naujamiesčiu per Nemuno upę ir istoriškai susiklosčiusio pramoninio zonavimo, čia iki šiol dominuoja gamyklos ir sandėliai.[1] Yra Aleksoto žydų kapinės.
Su Kauno centru jungia Čiurlionio tiltas rytuose ir Aleksoto tiltas vakaruose, nutiestas Kauno geležinkelio tiltas, išlikusi Kauno tvirtovės geležinkelio stotis. Nuo Žemosios Fredos į pietus ir vakarus, aukštutinėje terasoje yra Aukštoji Freda.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1859–1862 m. ties Žemutine Freda nutiestas Kauno geležinkelio tiltas. XIX a. pabaigoje Freda buvo dvaras, kaimas ir palivarkas Marijampolės apskrities Fredos valsčiuje.[2] 1888 m. carinė valdžia Kauno tvirtovės reikmėms įsigijo visą Aukštąją ir dalį Žemosios Fredos, bajorui S. Govronskiui kompensuojant pinigais. Čia buvo įrengta Kauno tvirtovės geležinkelio stotis, 1889 m. nutiesta tvirtovės geležinkelio linija link Aukštosios Fredos ir Aleksoto.
Cariniais laikais Žemosios Fredos rajone suformuota Kauno tvirtovės grūdų perdirbimo teritorija. Ji suskirstyta į Nemuno prieplauką su krantine laivams, geležinkelio atšaką su rampa grūdams pakrauti ir kelią, jungiantį su miesto gatvių tinklu (dabartinė H. ir O. Minkovskių g.). Visos transporto trasos išdėstytos lygiagrečiai su upe ir gatve, išskiriant įvažiavimą prie elevatoriaus ir krantinių.[3]
1890 m. fiksuojama, kad Žemojoje Fredoje Kauno tvirtovės poreikiams statytas malūno kompleksas. 1912 m. jį sudarė 6 grūdų saugyklos, 4 sandėliai, kareivinė, karininkų fligelis, sargų namas, malūno pastatas ir kiti pagalbiniai statiniai. 1923 m. birželį Žemajai Fredai priskirtame sklype pradėtas statyti 2250 t talpos Kauno elevatorius. Tai masyvus gelžbetonio karkaso ir raudonų plytų mūro pastatas su 12 aukštų bokštine dalimi. Jis šiuo metu yra integruotas į AB „Kauno grūdai“ kombinuotųjų pašarų gamybinį kompleksą ir nėra saugoma kultūros paveldo vertybė.
Rajonas vystėsi kaip pramoninė miesto zona. Čia buvo įsikūręs Kauno siaurojo geležinkelio depas (dirbtuvėse buvo remontuojami siaurieji garvežiai, statomi keleiviniai ir prekiniai vagonai), vagonų dirbtuvės, spirito, krakmolo, sirupo ir dekstrino gamykla „Dabartis“ (veiklą pradėjo 1923 m.), brolių B. A. R. Kamberių lentpjūvės ir malūno kompleksas (įkurtas 1894 m. medienos gaminių firmos „Helena“ bazėje). Teritorijoje taip pat buvo stiklo ir kamščių fabrikas „Araš“, įmonė „Naftprodukt-Naftindikat“, Lietuvos ir Latvijos tepalų prekybos bendrovė.[4]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1878 m. | Fredos valsčiaus centras | Marijampolės apskritis |
| 1983 m. | Požėlos rajonas | Kauno miestas |
| 1995–2000 m. | — | Kauno miesto savivaldybė |
| 2000–2025 m. | Aleksoto seniūnija | |
| nuo 2025 m. | Žemosios Fredos seniūnija | |
Gyventojai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą] | ||
| 1923 m.sur.[5] | ||
|---|---|---|
| 107 | ||
|
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Žemoji Freda: kompleksinės urbanistinės gairės teritorijai vystyti. Kaunas, Mash Studio, 2022.
- ↑ Freda dolna. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. II (Derenek — Gżack). Warszawa, 1881, 406 psl. (lenk.)
- ↑ Marija Drėmaitė. Progreso meteoras: modernizacija ir pramonės architektūra Lietuvoje 1918–1940 m. Lapas, 2016.
- ↑ Eugenijus Rūkas. Fredos istorinė raida nuo XV a. iki 1940 m.“ Kauno istorijos metraštis, 1998, [Nr. 1], p. 132-146 (1998).
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Freda. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 554
- Freda. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 548 psl.
- Freda. Mūsų Lietuva, T. 2. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1965. – 289 psl.
- Fredos dvaras ir apylinkės: istorija ir nuotraukos Archyvuota kopija 2016-03-29 iš Wayback Machine projekto.