Uldukas
| Columba oenas Apsauga: 3(R) – Reta rūšis |
|---|
 Uldukas |
| Apsaugos būklė |
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Columba oenas Linnaeus, 1758 |
 Uldukų savaiminio paplitimo arealas Eurazijoje ir Afrikoje:
|
Uldukas (Columba oenas) – karvelinių paukščių (Columbiformes) būrio, tikrųjų karvelinių (Columba) genties paukščių rūšis.
Išvaizda
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Uldukas yra miesto karvelio dydžio, nuo kurio skirasi pilku antuodegiu, per sparną einančia neištisine tamsia juostele. Patinas melsvai pilkas, kartais nugara rusvo atspalvio. Gerklė ir kūnas rausvi, o apykaklė žalsvo atspalvio. Didžiosios plasnojamosios plunksnos rudos, mažosios – pilkos. Uodega pilka, gale plati juoda juosta. Snapas gelsvas, pamatinė dalis raudona. Kojos tamsiai raudonos. Rainelė tamsiai ruda. Patelės apdaras blausesnis, kūno viršus rusvesnis. Jaunikliai dar blausesnės spalvos, be blizgančios žalios apykaklės. Pūkinis apdaras retas, pūkai šiurkštūs, gelsvai rusvi.
Ulduko kūno ilgis 28–34 cm, atstumas tarp abiejų išskleistų sparnų galų 60-70 cm, patinėliai nežymiai stambesni ir sveria apie 303—365 g, patelės smulkesnės ir sveria apie 286—290 g.
Paplitimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Eurazijoje paplitęs nuo Atlanto pakrantės iki Obės aukštupio. Šiaurėje arealas siekia Botnijos įlanką, Onegos ežerą, Kamos vidurupį. Pietuose arealas tęsiasi iki šiaurinio Kazachstano, Uralo, Volgos žemupio, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros pakrančių. Izoliuota arealo dalis apima Tian Šanį, Altajaus vakarinę dalį, Amudarjos slėnį. Gyvena ir šiaurės vakarų Afrikoje. Žiemoja pietinėse ir vakarinėse arealo dalyse.
XX a. pradžioje uldukų Lietuvoje buvo daug, bet vėliau jų sumažėjo. Tai rečiausia šalies karvelinių šeimos rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Biologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gyvena įvairiuose miškuose, jei tik yra senų, drevėtų medžių. Nevengia mišriųjų ir lapuočių miškų. Peri eglynuose su drebulių, beržų priemaiša. Gali perėti miško tankmėje ar pakraštyje, kirtavietėse. Baikštus. Peri pavienėmis poromis, vengia gentainių. Kartais patinai pešasi dėl teritorijos. Mėgsta tupėti atvirose vietose, dideliuose, nudžiūvusiomis viršūnėmis medžiuose. Tai stebėjimo ir poilsio vieta. Prie lizdo labai atsargus. Pasirodžius žmogui, tuoj pat nutyla ir tūno nejudėdamas.
Per vieną sezoną uldukas išaugina dvi vadas. Dažniausiai įsikuria juodosios meletos lizdavietėje. Dėtyje paprastai būna 2 kiaušiniai, abiejų porelės narių perimi apie 17 dienų. Jaunikliai išsirita akli, pliki ir bejėgiai. Trijų savaičių balandėliai jau apsiplunksnuoja, o lizdą palieka maždaug 27 dienų amžiaus. Uldukai telkiasi į nedidelius būrelius ir klajoja apylinkėmis ieškodami maisto.
Minta tik augaliniu maistu: varpinių augalų sėklomis, grūdeliais, augalų ūgliais, lapeliais, vaisiais. Maži jaunikliai maitinami gūžyje susidariusia tyre, vėliau – iš gūžio atrytu išmirkusiu augaliniu maistu.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „IUCN Red List - Columba oenas“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- Lietuvos fauna: paukščiai, 1 knyga. Sud. V. Logminas. – Vilnius: Mokslas, 1990.
