Argonautai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos


Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Graikų mitologijoje argonautai buvo grupė didvyrių, kurie dar prieš Trojos karą lydėjo Jasoną į Kolchidę, siekdami pagrobti Aukso vilną. Kartu su Jasonu keliavo Boreidai, Heraklis, Filoktetas, Pelėjas, Telamonas, Orfėjas, Kastoras ir Polideukas, Atalanta ir Eufemas. Vėlesnės mito versijos nurodė kitus – ilgesnius argonautų grįžimo maršrutus. Tai atspindi ir besiplėtusias helėnų žinias apie Europą. Argonautų pavadinimas kilo nuo laivo Argo.

Argonautai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pilnas sąrašas pagal Higino „Fabula“ 14 [1]:

  1. Akastas, Pelijo ir Anaksibijos sūnus;
  2. Aktoras, Hipaso sūnus;
  3. Admetas, Fero ir Periklimenės sūnus;
  4. Aetalidas, dievo Merkurijaus (Hermio) ir Eupolemijos sūnus;
  5. Amfionas, Antigonos ir Hiperasijo sūnus;
  6. Amfidamas, Alėjo ir Kleobulės sūnus;
  7. Ankaėjas, Likurgo sūnus;
  8. Ankaėjas (2), Dzeuso arba Poseidono ir Altajos (kitas var. Astipalajos[2]) sūnus;
  9. Argas, Polibo (arba Danajaus)ir Argijos sūnus, laivo statytojas;
  10. Argas (šuo) (?);
  11. Askalafas
  12. Asklepijus, dievo Apolono ir Koronidės (arba Arsinojos) sūnus;
  13. Asterionas, Antigonos ir Hiperasijo sūnus;
  14. Atalanta
  15. Augėjas, Solo ir Nausidamės sūnus;
  16. Autolikas, dievo Hermio ir Chionės sūnus;
  17. Butas, Teleono ir Zeuksipės sūnus;
  18. Neukalionas, Mino ir Pasifajės sūnus;
  19. Echionas, dievo Merkurijaus (Hermio) ir Antianiros sūnus;
  20. Erginas, Neptuno iš Mileto arba Periklimeno iš Orchomeno sūnus;
  21. Eribotas, Teleono sūnus;
  22. Eufemas, Neptūno (Poseidono) ir Europos sūnus;
  23. Eurialas
  24. Euridamas, Iro (arba Ktimeno) ir Demonasos sūnus;
  25. Eurimedonas, Libero ir Ariadnės sūnus;
  26. Euritas, Merkurijaus (Hermio) ir Antianiros sūnus;
  27. Euritionas, Iro ir Demonasos sūnus;
  28. Faleras, Alkono (Alcon) sūnus;
  29. Filoktetas, Pojo sūnus;
  30. Fliasas, Libero ir Ariadnės sūnus;
  31. Fikas, Kaenėjo sūnus;
  32. Frontis
  33. Heraklis, dievo Dzeuso ir Alkmenės sunūs;
  34. Hilas, Teodamo ir nimfos Menodikės sūnus;
  35. Hipalkimas, Pelopso ir Hipodamijos sūnus;
  36. Hiperasijus
  37. Idas, Afarėjo ir Arenos sūnus;
  38. Ifiklas, Filako ir Periklimenės sūnus;
  39. Ifiklas (2), Testijo ir Leukipės sūnus;
  40. Ifitas, Eurito ir Antiopės sūnus;
  41. Ifitas (2), Naubolo (arba Hipaso) sūnus;
  42. Idmonas, Apolono ir nimfos Kirenės sūnus;
  43. Jolajas, Ifiklo sūnus;
  44. Jasonas (vadas), Aisono ir Alkimedės sūnus;
  45. Laertas
  46. Lakedaemonijas, nežinomi tėvai, bėgikas ir ieties metikas;
  47. Laokoonas, Portaono sūnus;
  48. Linkėjas, Afarėjo ir Arenos sūnus;
  49. Kaenėjas, Korono sūnus; (? atvirkščiai aprašoma)
  50. Kalaisas, Borėjo ir Oritijos sūnus;
  51. Kantas
  52. Kastoras, dievo Jupiterio (Dzeuso) ir Ledos sūnus;
  53. Kefėjas, Alėjo ir Kleobulės sūnus;
  54. Klitijus, Eurito ir Antiopės sūnus;
  55. Koronas, Kaenėjaus sūnus;
  56. Kitisoras
  57. Melas
  58. Meleagras, Oenėjo ir Altajos sūnus;
  59. Menoetijus, Aktoro sūnus;
  60. Mopsas, Ampiko ir Chloridės sūnus;
  61. Nauplijus, dievo Neptūno (Poseidono) ir Amimonės sūnus;
  62. Nelėjas, Hipokuno (Hippocoon) sūnus;
  63. Oilėjas, Hodoedoko ir Agrianomės sūnus;
  64. Orfėjas, Ojagro (Oeagrus) ir mūzos Kaliopės sūnus;
  65. Palaemonas (Palaemonijus), Lerno sūnus;
  66. Pelėjas, Ajeko ir Endeisės sūnus;
  67. Periklimenas, Nelėjo ir Chloridės sūnus;
  68. Peritojus (Perithous), Iksiono sūnus, kentaurų brolis;
  69. Pojas
  70. Polifemas, Elato ir Hipėjos sūnus.
  71. Poluksas (Pollus), dievo Jupiterio (Dzeuso) ir Ledos sūnus;
  72. Priasas, Kaenėjo sūnus;
  73. Talajas
  74. Telamonas, Ajeko ir Endeisės sūnus;
  75. Tesėjas, Egėjo ir Aetros sūnus;
  76. Tifis, Forbo ir Hirminės sūnus, laivo vairininkas.
  77. Zetas, Borėjo ir Oritijos sūnus;

Trijų argonautų vardai yra nežinomi, kadangi neįskaitomi.

Argonautų kelionė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lemno sala[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Argonautai sustojo Lemno saloje, kur juos svetingai priėmė Lemno moterys, gyvenusios be vyrų, nes nubaustos dievų iš pykčio savuosius išžudė. Lemno moterų karalienė – Hipsipilė. Argonautai su šiomis moterimis turėjo daugybę meilės nuotykių. Karalienei nuo Jasono gimė dvyniai, vaikų susilaukė ir kiti argonautai. Tokiu būdu buvo atstatyta vyrų populiacija ir lyčių pusiausvyra Lemno saloje. Heraklis neturėjo meilės nuotykių ir laikėsi nuomonės, kad reikia keliauti toliau. Argonautai nusprendė, kad svečiuodamiesi Lemno saloje sugaišo daug laiko, todėl iškeliavo toliau.

Misia[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai argonautai pasiekė Misia, buvo išsiųsta grupė vyrų ieškoti vandens ir maisto. Tarp jų buvo Heraklis ir jo tarnas Hilas. Šaltinių nimfos įtraukė Hilą į šaltinį. Kai Heraklis pasigedo draugo, išėjo jo ieškoti, o argonautai išvyko jų nesulaukę.

Finėjas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Argonautai suvaidino lemiamą vaidmenį gelbėdami Finėją nuo harpijų. Jie nuvijo harpijas, bet jų neužmušė, kadangi vaivorykštės deivė Iridė, harpijų sesuo, pažadėjo, kad jos daugiau netrukdys Finėjui. Atsidėkodamas Finėjas pasakė argonautams, kaip išvengti Simplegadžių, besidaužančių salų.

Simplegedės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienintelis kelias pasiekti Kolchidę buvo praplaukti tarp Simplegdžių, milžiniškų uolų, kurios sutraiškydavo viską, kas mėgindavo pro jas praplaukti. Finėjas patarė argonautams paleisti pirmiau balandį praskristi tarp uolų. Jei balandis praskris, jiems reikia iš visų jėgų irkluoti ir kuo greičiau praplaukti tarp uolų. Argas buvo pirmasis laivas, praplaukęs tarp Simplegedžių.

Kolchidė ir Medėja[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jasono vadovaujami argonautai atvyko į Kolchidę. Jasoną sergėję dievai sužadino Medėjos meilę Jasonui, todėl ji padėjo Jasonui įveikti išbandymus, kuriuos jam skyrė karalius Ajetas. Medėja padėjo Jasonui pagrobti aukso vilną, stebuklingomis žolelėmis užmigdydama drakoną, kuris vilną saugojo. Pagal senesnį variantą, Jasonas užmušė drakoną ir kartu su Medėja pabėgo iš Kolchidės. Medėja nužudė jaunesnįjį brolį Apsirtą, kad sulaikytų bėglius persekiojusį Ajetą. Ji žinojo, kad Ajetas nutrauks persekiojimą, kadangi jam reiks surinkti sūnaus kūno dalis ir palaidotų. Kitame variante Apsirtas nebėgo kartu su Medėja, o vadovavo kolchidiečiams, kurie vijosi bėglius. Medėja įviliojo brolį į spąstus, ir jį nužudė Jasonas. Kai argonautai pasiekė fajakų salą, Ajeto siųsti kolchidiečiai pareikalavo išduoti Medėją. Fajakų valdovas Alkinojas atsakė, kad išduos Medėją, jei ši dar nebus tapusi Jasono žmona. Alkinojo žmona perspėjo Jasoną ir Medėją, todėl šie skubiai susituokė.

Sugrįžimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keliaujant į Jolką Medėja išpranašavo Eufemui, kad vieną dieną jis (jo palikuonis) valdys Libiją. Pranašystė išsipildė – Eufemo palikuonis Batas tapo Libijos valdovu. Dievas Dzeusas, keršydamas Medėjai už brolio nužudymą, pasiuntė audras, kurios nukreipė laivą nuo kurso. Argas pasakė jiems, kad reikia apsivalyti, ir kad tai jie galintys padaryti pas Kirkę. Apsivalę argonautai tęsė kelionę namo.

Sirenos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Chironas pasakė Jasonui, kad be Orfėjo pagalbos jie niekaip neparplauks namo, kadangi neįveiks sirenų kliūties. Sirenos savo dainomis vilioja jūreivius ir šie apakinti nuostabios muzikos sudaužo savo laivus į uolas. Kai tik Orfėjas išgirdo sirenų balsus, pasiėmė lyrą ir ėmė groti. Jo giesmės gražumas nustelbė sirenų balsus.

Talas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Argonautai prisiartino prie Kretos. Čia varinis milžinas Talas, saugojęs salą, mėtė akmens luitus į Argą ir neleido prisiartinti prie salos. Talą sunaikino Medėja, apsvaiginusi narkotiniais augalais. Milžinas užkliudė aštrų akmenį ir nukraujavo. Tuo tarpu Apolodoras rašo, kad Medėja apgavo Talą sakydama, kad ištraukęs bronzinę vinį jis taps nemirtingas. O Apolonijaus Rodiečio epe „Argonautika“ Medėja užhipnotizuoja milžiną iš Argo, ir vinį jis išsitraukia ištiktas pamišimo. Pasak kitos istorijos, Talą užmušė Filokteto tėvas argonautas Pojantas, šovęs į Talą Heraklio lanku, pataikęs į kulkšnį ir mirtinai sužeidęs. Po Talo mirties Argas galėjo saugiai priplaukti prie Kretos kranto.

Jolkas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai argonautai su aukso vilna grįžo į Jolką, Medėja padėjo Jasonui atkeršyti valdžią užėmusiam Pelijui, kuris buvo nužudęs Jasono tėvus. Medėja klasta nužudė Peliją, įtikinusi jo dukteris, kad seną tėvo kūną galima atjauninti. Ji pasakiusi, kad joms reikia sukapoti Pelijo kūną į gabalus, vėliau išvirti puode, o tada Medėja stebuklingomis žolelėmis grąžinsianti jam jaunystę.

Tremtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po to Jasonas ir Medėja buvo ištremti į Korintą, kur Medėja pagimdė du sūnus – Mermerą ir Feretą. Kai Jasonas nusprendė vesti Korinto valdovo Kreonto dukterį Glaukę, Medėja prakeikė ją išdavusį Jasoną ir nutarė atkeršyti. Ji nusiuntė Jasono sužadėtinei nuodais išmirkytą apdarą, kurį apsivilkusi Glaukė sudegė gyva kartu su tėvu (arba Jasonu), mėginusiu ją gelbėti. Vėliau ji užmušė abu savo vaikus ir pabėgo kovos vežimu, pakinkytu sparnuotais arkliais (arba drakonais).

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Apolonijas Rodietis. Argonautika. Iš sen.graikų k. vertė Audronė Kudulytė-Kairienė. Vilnius, Mintis, 2012.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.theoi.com/Text/HyginusFabulae1.html
  2. Ancaeus. Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.


Commons-logo.svg

Vikiteka

Graikų mitologija
Sandro Botticelli - La nascita di Venere - Google Art Project - edited.jpg
Didvyriai

Pirmapradžiai dievai – Olimpo dievai – Titanai – Mūzos – Nimfos – Fantastinės būtybės
Pusdieviai – Trojos karas