Pereiti prie turinio

Anankė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Anankė (gr. Ἀνάγκη) – graikų mitologijoje pirmapradė likimo, neišvengiamos lemties personifikacija. Ji, bekūnė, gyvatiška būtybė, laiko pradžioje atsiradusi pati iš savęs. Jos ištiestos rankos apima visą visatą.

Ji buvo Adrastėjos ir moirų motina. Su Chronu Chaoso, Eterio ir Fano (tapatinamas su Erotu) motina. Tarp Anankės kelių sukasi verpstė, kurios ašis yra pasaulio ašis. Moiros kartkartėmis padeda verpstei suktis. Ji yra artima teisingumo deivėm, Nemezidei ir Dikei. Anankė buvo menkai garbinama iki kol susikūrė orfiškos misterijos religija. Romėnų mitologijoje jos atitikmuo – Nesesitija („neišvengiamumas“).

Anankė kartu su Chronu susiviję sukūrė pirmapradį vientisos materijos kiaušinį, kurį vėliau padalino į žemę, dangų ir jūrą, taip jie sukūrė visatos tvarką. Abu dievai yra amžinai susiviję kaip visatos likimo ir laiko jėgos. Jų negali pasiekti jaunesni dievai, kurių, sakoma, likimus jie valdo.[1]