Hamadriadės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Graikų mitologijoje hamadriadėsdriadės nimfos, gyvenusios medžiuose, gimdavusios ir mirdavusios kartu su medžiu. Todėl dievai bausdavo mirtinguosius, kurie žalodavo medžius. Minima istorija, kai Erisichtonas įsakė nukirsti ąžuolą šventoje Demetros giraitėje. Iš sužeisto medžio pasruvo kraujas, o lapai išblyško. Ąžuole gyvenanti nimfa prieš mirtį atkeršijo šventvagiui, pasmerkdama jį kentėti nuolatinį alkį.

Panas ir hamadriadė, mozaika iš Pompėjos

Hamadriadės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aštuonios driadės buvo Oksilo („Nekaltas miškas“) ir Hamadrijos („Kartu su medžiu“) dukterys. Jų tėvai taip pat galėjo būti medžių dvasios.[1]

Kiekviena jų simbolizavo konkrečius medžius:

Alternatyviai minimos ir kitos hamadriadės:

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vikiteka