Medėja
- Apie miestą Alžyre žr. Medėja (Alžyras).
Graikų mitologijoje Medėja – burtininkė, Kolchidės karaliaus Ajeto ir okeanidės Idijos duktė. Ji buvo Jasono žmona, Kirkės pusseserė, Helijo anūkė.
Su Medėja susiję mitai priklauso tiems mitams, kurie pasakoja, kaip senovinių didvyrių laikų helenai, dar prieš Trojos karą, susidurdavo su ankstesne nei graikų „Pelasgų“ kultūra Graikijoje, Egėjo salose bei Anatolijoje. Jasonas, Persėjas, Tesėjas ir visų pirma Heraklis svyravo tarp senojo šamanų, chtoninių dievybių, archajiškų matriarchatų bei su Didžiąja Deive susijusių kultų ir naujųjų Bronzos amžiaus papročių.
Medėja minima III a. pr. m. e. Apolonijaus iš Rodo užrašytame mite apie argonautus „Argonautikoje“. Ji minima ir kituose graikų ir romėnų autorių kūriniuose. Medėjos ir Jasono meilės istoriją aprašo Pindaras. Medėja yra pagrindinė Euripido tragedijos veikėja: joje aprašoma legendos apie Medėją dalis, kurioje Jasonas nusprendžia mesti Medėją ir ji jam už tai atkeršija, nužudydama jo naująją nuotaką ir savo vaikus, kurių buvo susilaukusi su Jasonu bei pabėga pas Atėnų karalių Egėjų. Senekos tragedijoje Medėja yra nuosekli keršytoja.
Pagal Argonautiką, argonautai vadovaujami Jasono atvyko į Kolchidę, Jasoną sergėję dievai sužadino Medėjos meilę Jasonui, todėl ji padėjo Jasonui įveikti išbandymus, kuriuos jam paskirdavo karalius Ajetas. Ji padėjo Jasonui pagrobti aukso vilną, stebuklingomis žolelėmis užmigdžiusi drakoną, kuris saugojo vilną. Pagal senesnį variantą Jasonas užmušė drakoną ir kartu su Medėja pabėgo iš Kolchidės. Medėja nužudė jaunesnįjį brolį Apsirtą, kad sulaikytų bėglius persekiojusį Ajetą. Medėja žinojo, kad Ajetas nutrauks persekiojimą, kadangi jam reiks surinkti sūnaus kūno dalis ir palaidoti. Kitame variante Apsirtas nebėgo kartu su Medėja, o vadovavo kolchidiečiams, kurie vijosi bėglius. Medėja įviliojo savo brolį į spąstus ir Jasonas jį nužudė. Kai Medėja ir argonautai pasiekė fajakų salą, Ajeto atsiųsti kolchidiečiai pareikalavo išduoti Medėją. Fajakų valdovas Alkinojas atsakė, kad išduos Medėją, jei ši dar nebus tapusi Jasono žmona. Alkinojo žmona perspėjo Jasoną ir Medėją ir šie skubiai susituokė. Kai argonautai su aukso vilna grįžo į Jolką, Medėja padėjo Jasonui atkeršyti valdžia užėmusiam Pelijui, kuris buvo nužudęs Jasono tėvus. Medėja klasta nužudė Peliją, įtikinusi jo dukteris, kad seną tėvo kūną galima atjauninti. Ji pasakiusi, kad joms reikia sukapoti Pelijo kūną į gabalus, vėliau išvirti puode, o tada Medėja stebuklingomis žolelėmis grąžinsianti jam jaunystę.
Norėdama įtikinti Pelijo dukteris ji sukapojo į gabalus aviną, išvirė puode, o po to pavertė jį ėriuku. Pelijo dukros sutiko sukapoti savo tėvą, bet Medėja nė neketino jo gaivinti. Po to Jasonas ir Medėja buvo ištremti į Korintą, kur Medėja pagimdė du sūnus – Mermerą ir Feretą. Kai Jasonas nusprendė vesti Korinto valdovo Kreonto dukterį Glaukę, Medėja prakeikė ją išdavusį vyrą ir nutarė jam atkeršyti. Ji nusiuntė Jasono sužadėtinei nuoduose išmirkytą apdarą, kurį apsivilkusi Glaukė sudegė gyva kartu su tėvu (arba Jasonu), mėginusiu ją gelbėti. Vėliau ji užmušė abu savo vaikus ir pabėgo kovos vežimu, pakinkytu sparnuotais arkliais (arba drakonais). Pasak kito varianto, Medėja paliko savo vaikus besimeldžiančius prie altoriaus, o korintiečiai, keršydami už Glaukę, juos nužudė. Pabėgusi iš Korinto ji apsistojo Atėnuose. Ten tapo Egėjo žmona ir pagimdė jam sūnų Medą. Kai į Atėnus grįžo Egėjo sūnus, sosto įpėdinis Tesėjas, kurio tėvas nepažino, Medėja, bijodama, kad Tesėjas, o ne Medas paveldės tėvo valdžią, įtikino Egėją nužudyti sūnų. Tačiau vėliau Egėjas atpažino savo sūnų, atsiskleidus klastai Egėjas išvarė ją iš Atėnų. Tada Medėja ir Medas grįžo į Kolchidę, kur Ajetą nuo sosto nuvertė jo brolis Persis (Persas). Persis užkariavo didelę dalį Azijos. Medas užmušė Persį ir tapo Kolchidės valdovu. Pasak kito varianto, Medas žuvo kare su indais, o Medėja pati užmušė Persą ir grąžino valdžią tėvui. Vėliau Medėja pomirtinio pasaulio Palaimingose salose tapo Achilo žmona.
Antikos rašytojų kūriniai aprašantys mitus susijusius su Medėja: Apolonijas Rodietis, „Argonautika“; Apolodoras, „Biblioteka“ I, 23-28; Ovidijus, „Metamorfozės“ VII, 1-424; Euripidas, „Medėja“.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Apolonijas Rodietis. Argonautika. Iš sen. graikų kalbos išvertė Audronė Kudulytė-Kairienė. Vilnius, Mintis, 2012.
