Pereiti prie turinio

Titanai (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Titanas (gr. Τιτάν) arba dgs. Titanai (Τιτᾶνες) graikų mitologijoje – dievai, kėsinęsi į pasaulio valdžią. Iš viso buvo 12 titanų – Gajos ir Urano vaikų. Prie titanų priskiriami jų vaikai, kurių didžioji dalis yra Japeto ir Hiperiono vaikai.

Gajos ir Urano vaikai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gaja ir Uranas susilaukė šešeto sūnų ir šešeto dukterų – galingų titanų. Tai buvo teisingi pasaulio valdovai. Jų išdidžios galvos siekė kalnų viršūnes, o akys svaidė žaibus. Titanai buvo Okeanas, Kojas, Krejas, Hiperionas, Japetas ir Kronas, o titanidės – Tėja, Rėja, Temidė, Mnemosinė, Febė ir Tetija.

Kai Kronas suaugo, ryžosi išpildyti motinos valią ir išvaduoti brolius iš nuožmaus tėvo nelaisvės. Pasišaukė Gaja savo vaikus titanus ir ėmė kurstyti prieš tėvą Uraną, bet tie neišdrįso pakelti prieš tėvą rankos. Tik jauniausias jų, klastingasis Kronas, gudrumu įveikė Uraną ir atėmė iš jo valdžią. Jis vieną naktį įslinko į Urano kambarį, kol tas dar tebemiegojo, ir pertraukė jam su aštriu pjautuvu (kastravo), o paskui nusviedė iš dangaus aukštybių į Tartarą. Nugalėjęs tėvą ir užėmęs sostą, Kronas išlaisvino šimtarankius bei kiklopus, o paskui, titanų padedamas, ėmė valdyti pasaulį. Jo žmona tapo viena iš titanidžių – Rėja. Žemėje stojo ramybė ir laimė. Švelni ir dosni motina Gaja negailėjo savo vaisių dievams ir žmonėms, gyvenantiems pagal amžinus jos dėsnius. Pasaulyje prasidėjo Aukso amžius.

Su Rėja Kronas susilaukė vaikų, tačiau, bijodamas tėvo prakeiksmo, kad jį nuvers jo paties vaikas, Kronas visus šešis ką tik gimusius vaikus prarijo.

Tada Rėja, motinos Gajos patarta, susuko į drobę akmenį ir davė jį praryti Kronui, sakydama, kad tai naujagimis sūnus. Nė neįtardamas klastos, Kronas tą akmenį prarijo. Tuomet Rėja pasislėpė Kretos saloje, ir ten kalnų urve pasaulį išvydo neregėtai dailus kūdikis, būsimasis dievų ir žmonių tėvas Dzeusas. Palikdama tą laimingąją salą, Rėja mažąjį dievaitį atidavė globoti kalnų nimfoms. Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos Metidės, davė Kronui išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus Krono vaikus į kovą su titanais. Per dešimt metų titanai buvo nugalėti ir sumesti į Tartarą, kur juos saugojo šimtarankiai. Baigėsi titanų valdymas.

Okeanas ir Prometėjas, Tėja, Rėja, Temidė, Mnemosinė, Febė ir Tetija nedalyvavo Titanomachijoje, išlikdami neutralūs.

Epimetėjas ir Prometėjas buvo žmonių rasės kūrėjai. Epimetėjas išnaudojo daugybę Dzeuso dovanų, kurdamas įvairius padarus. Jis jiems sukūrė sparnus, nagus ir t. t., bet kai ketino padovanoti žmonėms ugnį, Dzeuso dovanos buvo pasibaigusios. Todėl Prometėjas vogčiomis nuo kitų dievų mirtingiesiems atnešė ugnį, pavogęs jos iš Helijo vežimo(kitais šaltiniais iš Hefaisto ugniakuro). Už tai jis buvo nubaustas -buvo prirakintas prie kalno, ir erelis Etonas kasdien kapojo jo kepenis. Žaizdos iki kitos dienos užgydavo, ir tai kartodavosi kasdien. Bausmė turėjo trukti 30000 metų. Po 30 metų pro šalį keliavo Heraklis, ieškodamas auksinių Hesperidžių obuolių (vienas iš 12 žygdarbių). Jis sutarė su Prometėjum, jog šis padarysiąs Chironą, Heraklio mokytoją nemirtingu. Heraklis nušovė iš lanko erelį ir išlaisvino Prometėją. Prometėjas taip pat jam davė gerų patarimų, kaip gauti hesperidžių obuolius. Dzeusas tai pamatęs neprieštaravo, nes šis žygis tik dar labiau padidino Heraklio šlovę.

Gajos ir Urano vaikai:

  1. Febė
  2. Hiperionas
  3. Japetas
  4. Krejas
  5. Kronas
  6. Kojas
  7. Mnemosinė
  8. Rėja
  9. Okeanas
  10. Temidė
  11. Tėja
  12. Tetija

Titanų vaikai:

  1. Atlantas, Japeto ir Azijos sūnus;
  2. Epimetėjas, Japeto ir Azijos sūnus;
  3. Menotėjas, Japeto ir Azijos sūnus;
  4. Prometėjas, Japeto ir Azijos sūnus;
  5. Leto, Kojo ir Febės dukra;
  6. Dzeusas, Krono ir Rėjos sūnus;
  7. Asterija, Kojo ir Febės dukra[1];
  8. Selena, Hiperiono ir Tėjos dukra;
  9. Helijas, Hiperiono ir Tėjos sūnus;
  10. Eos, Hiperiono ir Tėjos dukra;
  11. Metidė, Okeano ir Tetijos dukra;
  12. Astraja, Dzeuso ir Temidės.

Taip pat skaitykite

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra

  1. Hesiodas, Teogonija, 404ff.