Kiklopai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Graikų mitologija
Apollo Artemis Brygos Louvre G151.jpg
Graikų dievai
Pirmapradžiai dievai
Olimpo dievai | Titanai
Mūzos | Nimfos

Mitinės būtybės

Mitinės būtybės
Pusdieviai | Trojos karas
Odisėja | Argonautika

Kiklopai arba ciklopaigraikų mitologijoje milžinų rasė, kurios atstovai teturėjo vieną kaktoje esančią akį. Kiklopas reiškia „apvali akis“, iš gr. kiklos (κύκλος), „apskritimas“, ir ops, „akis“. Graikų kalboje minimos dvi kiklopų kartos:

Pirmoji karta[taisyti | redaguoti kodą]

Pirmosios kartos Kiklopai buvo kilę iš Urano ir Gajos. Kiklopai buvo trys: Brontas, Steropas ir Argas. Jie buvo blogo būdo milžinai su viena akimi kaktos viduryje. Pagal Hesiodą, jie buvo labai stiprūs, užsispyrę ir „netikėti emociškai“. Kiklopų vardas galų gale tapo jėgos ir galios sinonimu, ir jie pasižymėjo nuostabiai pagamintais ginklais.

Uranas išsigandęs jų jėgos uždarė juos Tartare. Vėliau Kronas, Gajos ir Urano sūnus, išlaisvino kiklopus kartu su hekatonkheirais ir gigantais. Jie padėjo nuversti ir kastruoti Uraną, Krono tėvą. Po to Kronas juos vėl uždarė Tartare, jie liko saugomi Kampės iki kol juos išlaisvino Dzeusas. Kiklopai žavėjosi Dzeuso kovai naudojamais žaibais ir padėjo nuversti Kroną ir kitus titanus. Svaidomi žaibai, kurie tapo lyg savotišku Dzeuso parašu, buvo nukaldinti visų trijų kiklopų: Argas pridėjo ryškumą, Brontas pridėjo griaustinį, Steropas pridėjo žaibavimą.

Šie kiklopai taip pat nukalė Poseidono tridantį, Artemidės lanką ir strėlę, Hado nematomą šalmą. Jie buvo Hefaisto pagalbininkai ir yra sakoma, kad jie pastatę įtvirtinimus Tirinse ir Mikėnuose Peloponese. Garsai kylantys iš ugnikalnių gelmių buvo priskiriami jų darbui.

Vėliau buvo sakoma, kad kiklopai buvo užmušti Apolono, po to kai Dzeusas užmušė savo sūnų Asklepijų žaibu, pagamintu kiklopų.

Antroji karta[taisyti | redaguoti kodą]

„Kiklopas“, aut. Odilon Redon (1840-1916)

Antrąją kartą sudarė du kiklopai, kurie gyveno saloje. Paprastai, kai minimas kiklopas yra kalbama apie Poseidono ir Toosos sūnų Polifemą, kuris buvo garsiausias iš visų kiklopų. Kitas antrosios kartos kiklopas buvo Telemas, pranašas.

Polifemas[taisyti | redaguoti kodą]

Homero Odisėjoje žvalgų grupė vadauvaujama Odisėjo išsilaipina saloje ir įeina į didelę olą. Įėję į olą jie randa maisto ir pradeda puotauti. Jie nežinojo, kad ši ola yra Polifemo namai, o jis greitai ateis ir įkalins užklydėlius oloje. Polifemas suvalgė kelis įgulos narius, bet Odisėjas sugalvojo gudrų pabėgimo planą.

Tam kad Polifemas taptų neįžvalgus Odisėjas jam davė statinę labai stipraus vyno. Kai Polifemas paklausė Odisėjo vardo, jis atsakė, kad jo vardas yra Outis, graikiškai „niekas“. Kai milžinas užmigo, Odisėjas ir jo vyrai paėmė užgrūdintą ietį ir išdūrė Polifemo vienintelę akį. Ryte Odisėjas pririšo savo vyrus ir save po Polifemo avių apačia. Kai kiklopas išleisdavo po vieną avį pasiganyti, Polifemas patikrindavo avies viršų ar jo kaliniai nejoja jomis. Nuplaukdamas Odisėjas šaukė savo tikrą vardą taip paskelbdamas savo pergalę bei užsitraukdamas Poseidono rūstybę.

Prieš Odisėjui atvykstant į salą, į Polifemo namus buvo atėjęs kitas kiklopas, pranašas Telemas, ir pasakęs jam, kad saugotųsi žmogaus vardu Odisėjas.

Silicijos graikų poetas Teokritas 275 m. pr. m. e. aprašė dvi poemas apie Polifemo meilę Galatėjai, jūros nimfai. Kai Galatėja vietoje Polifemo pasirinko Akį, Sicilijos mirtingąjį, pavydusis Polifemas užmušė jį su dideliu akmeniu.

Kilmė[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal kiklopų polinkį į kalvystę dauguma mokslininkų mano, kad kiklopų legenda kilo iš realios kalvių praktikos. Kalviai dėvėdavo akies raištį, uždengdavusį vieną akį, taip apsisaugodami nuo abiejų akių apakimo, kurį sukeldavusios skriejančios kibirkštys. Kalviai taip pat išsitatuiruodavo koncentrinius apskritimus saulės garbei, tai yra antrasis galimas legendos kilmės šaltinis. Antroji kiklopų karta stipriai skyrėsi nuo pirmosios, jie labiau tinkami kaip priedas prie Panteono negu prie kiklopų, nes neturi jokių sąsajų su kalvyste. Dauguma mano, kad legendos siejamos su Polifemu buvo ne apie kiklopą, kol Homeras ją neįdėjo į Odisėją. Iš tikrųjų daugiau labiau tikėtina, kad Polifemas pradžioje buvęs vietinis demonas ar pabaisa. Trimantas Kretos legendoje aprašo milžinus, žemdirbyste užsiimančia rasę, kuri ėdanti žmones, ir turėjusius trečią akį pakaušyje. Išskyrus detalę dėl akių, jie atrodo labai panašūs į Homero aprašytuosius kiklopus.

Kita kiklopų mitų kilmės teorija yra tokia, kad graikai radę pirmųjų priešistorinių dramblių kaukolių (Kretoje yra išlikusių). Dėl didelės straubliui skirtos skylės kaukolėje ir palyginus mažų skylučių akims, galėjo būti pamanyta, kad tai vienaakio milžino kaukolė. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad vietiniai gyventojai niekada nebuvo matę gyvo dramblio tai yra labai tikėtina teorija. Vikiteka