Filoktetas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Filoktetas (gr. Φιλοκτήτης) graikų mitologijoje - Melibojos karaliaus Pojo (Poeas) sūnus, didvyris dalyvavęs Trojos kare. Jis buvo garsus šaulys. Tapo bent dviejų Sofoklio pjesių veikėju, viena iš jų pavadinta jo vardu. Buvo taip pat vienos Aischilo ir Euripido pjesės veikėju. Tačiau tik Sofoklio pjesė išliko, kitos buvo prarastos.

Filoktetas taip pat minimas Homero Iliadoje, antroje knygoje aprašoma jo tremtis į Lemno salą, kaip jam įkanda gyvatė, bei kaip jis galiausiai grįžta pas graikus. Filokteto grįžimas aprašomas prarastoje mažojoje Iliadoje, kur jam sugrįžti padėjo Odisėjas ir Diomedas.

Kai pranašas atskleidė, kad Troja gali būti užimta tik kai kare padės Heraklio lankas ir strėlės (kuriuos turėjo Filoktetas), graikų kariai Odisėjas ir Diomedas arba Neoptolemas nuvyko pas Filoktetą ir įkalbėjo jį keliauti į Troją kartu. Ten jos žaizda išgijo, bei jis nužudė Parį, padėdamas nukariauti miestą. Vėliau grįžo namo, tačiau klajojo kaip kolonistas po pietinę Italiją, kur jis mirė mūšyje.[1]

Literatūra

  1. Philoctetes. Encyclopædia Britannica. Encyclopædia Britannica 2009 Ultimate Reference Suite. Chicago: Encyclopædia Britannica, 2009.