Kreontas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Kreontas (sen. gr. Κρέων) – graikų mitologijos personažas, Tėbų valdovės Jokastės brolis. Žuvus Oidipo sūnums Eteokliui ir Polineikui, užėmęs Tėbų sostą.[1][2]

Pasakojama, kad Kreontas išleidęs įsakymą, pagal kurį Eteoklis turėjęs būti iškilmingai palaidotas su visomis deramomis apeigomis, o kito brolio Polineiko palaikai turėję būti išmesti, nes šis tapęs tėvynės išdaviku. Oidipo duktė Antigonė draudimų nepaisiusi ir brolį simboliškai palaidojusi. Už tai ji užsitraukusi Kreonto rūstybę – šis paliepęs ją nubausti mirtimi, gyvą užmūrijant oloje, buvusioje miesto pakraštyje.[1][2]

Pranašautojui Teiresijui savo pikta kalba pavykę Kreontą įtikinti pakeisti sprendimą. Kreontas įsakęs užkasti Polineiko kūną ir nuvykęs prie olos, kur buvusi įkalinta Antigonė, tačiau ją išgelbėti jau buvę per vėlu – Antigonė rasta pasikorusi. Kreonto sūnus Haimonas, kuris buvo susižadėjęs su Antigone, matant tėvui kardu atėmęs sau gyvybę. Apie tai išgirdusi, nusižudžiusi ir Euridikė, Kreonto žmona (anksčiau buvo miręs kitas jos sūnus Menoikėjas).[1][2]

Dėl nelaimių Kreontas likęs visiškai vienišas ir palūžęs.[1][2]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Kreontas. Aleksandra Veličkienė. „Antikos mitologijos žinynas“, Kaunas, „Šviesa“, 2008, 157 psl.
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Mitologijos enciklopedija, I tomas. V., 1997. ISBN 5-415-00507-2, p. 234.