Pereiti prie turinio

Anglų-fryzų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Anglų-fryzų kalbos
KalbamaIš pradžių Anglija, Škotijos žemuma ir Šiaurės jūros pakrantė nuo Fryzijos iki Jutlandijos pusiasalio; šiandien visame pasaulyje
KilmėIndoeuropiečių
Dabarinių laikų anglo-fryzų kalbų paplitimas Europoje.
Anglų:
  Anglų
Fryzų: Taškuotos vietos rodo regionus, kuriuose paplitusi daugiakalbystė

Anglų-fryzų kalbosvakarų germanų kalbos, kurios apima anglų kalbas bei fryzų kalbas. Nortumbrijos dialekto bendruomenė Nortumbrijos dialektą, kuriuo šnekama šiaurės rytų Anglijoje, taip pat priskiria prie anglų kalbų.[1]

Anglų-fryzų kalbos skiriasi nuo kitų vakarų germanų kalbų dėl šių kalbų kaitos procesų, turėjusių įtakos įvairių žodžių tarimui. Pavyzdžiui, kai kurie žodžiai, vakarų germanų kalbose prasidedantys k garsu, anglų-fryzų kalbose prasideda kitais garsais, pavyzdžiui, č:

  • Anglų kalboje sūris yra cheese, vakarų fryzų kalbojetsiis, o olandųkaas, vokiečių žemaičiųKees, o vokiečiųKäse
  • Anglų kalboje bažnyčia yra church, vakarų fryzų kalboje – tsjerke, tuo tarpu olandų – kerk, vokiečių žemaičių – Kerk, Kark, o vokiečių – Kirche

Anglų ir fryzų kalbos yra kilusios iš tų pačių prokalbių, kuriomis nesidalina su jokia kita kalbų grupe. Ankstyvosiomis anglų-fryzų kalbomis, pavyzdžiui, senąja anglų kalba ir senąja fryzų kalba, bei ingevonų kalbomis, kalbėjo tarpusavyje bendraujančios tautos. Nors tai yra laikoma pagrindine priežastimi, kodėl senoji saksų kalba ir senoji anglų kalba bei senoji fryzų kalba turi daug panašumų,[2] vis dėlto, nėra laikoma, jog anglų-fryzų kalbos tarpusavyje yra lingvistiškai genetiškai susijusios, nepaisant to, jog visos priklauso ingevonų kalbų šeimai. Tiesą sakant, dėl ingevonų ir vakarų germanų kalbų priskyrimo vienai kalbų šeimai kyla daug diskusijų. Kai kurie mokslininkai laiko anglų-fryzų prokalbę neegzistuojančia.[2] Nepaisant to, glaudūs anglų ir fryzų kalbų ryšiai yra mokslinio susitarimo dalis.[2][3]

Didžiosios Britanijos naujakuriai buvo geografiškai atskirti nuo žemyninės Europos gyventojų. Salyno gyventojai daugiausiai bendravo su bendruomenėmis, gebėjusiomis plaukioti atviruose vandenyse. Dėl tos priežasties naujosios anglų kalbos vystymuisi didelę įtaką darė senovės skandinavų bei normandų kalbos. O šiuolaikinės fryzų kalbos vystėsi sąveikaudamos su pietų germanų tautomis.

Anglų-fryzų kalbų šeimos medis:

Pagrindinis straipsnis – Anglų kalbos.

Anglų kalbos (angl. Anglic languages,[4][5] taip pat English languages,[6][7] arba Insular Germanic languages[8]) – kalbinių variantų grupė, apimanti senąją anglų kalbą ir iš jos kilusias kalbas.[9]

Grupė apima:

  • viduriniąją anglų kalbą (Middle English),
  • ankstyvąją naująją anglų kalbą (Early Modern English),
  • anglų kalbą (English language);

taip pat:

  • ankstyvąją škotų kalbą (Early Scots),
  • viduriniąją škotų kalbą (Middle Scots),
  • naująją škotų kalbą (Modern Scots);

taip pat dabar išnykusias Airijoje:

  • jolos kalbą (Yola language),
  • fingalų kalbą (Fingallian language).

Anglų kalba grįstos kreolų kalbos paprastai neįtraukiamos, nes iš anglų kalbos kilusi tik jų leksika, o ne kalbinė struktūra.

Proto-senoji anglų kalba
Nortumbrijos Mersijos ir Kento Vesekso
Ankstyvoji šiaurės
Vidurinioji anglų kalba
Ankstyvoji Midlandso ir pietryčių
Vidurinioji anglų kalba
Ankstyvoji pietų ir pietvakarių
Vidurinioji anglų kalba
Ankstyvoji škotų kalba Šiaurės
Vidurinioji anglų kalba
Midlandso
Vidurinioji anglų kalba
Pietryčių
Vidurinioji anglų kalba
Pietų
Vidurinioji anglų kalba
Pietvakarių
Vidurinioji anglų kalba
Vidurinioji škotų kalba Šiaurės
Ankstyvoji naujoji anglų kalba
Midlandso
Ankstyvoji naujoji anglų kalba
Metropolijos (sostinės)
Ankstyvoji naujoji anglų kalba
Pietų
Ankstyvoji naujoji anglų kalba
Pietvakarių
Ankstyvoji naujoji anglų kalba, Jola, fingalų kalba
Naujoji škotų kalba Šiaurės naujoji anglų kalba Rytų vakarų naujoji anglų kalba Standartinė naujoji anglų kalba Pietų naujoji anglų kalba Vakarų krašto naujoji anglų kalba
Pagrindinis straipsnis – Fryzų kalba.

Fryzų kalbos – kalbinių variantų grupė, kuria Šiaurės jūros pietiniuose pakraščiuose Nyderlanduose ir Vokietijoje kalba maždaug 500 000 fryzų. Vakarų fryzų kalba, kuria kalba daugiausiai žmonių iš visų trijų fryzų kalbų, yra oficiali kalba Nyderlandų Fryzijos provincijoje ir dviejose Vakarų Fryzų salose. Šiaurės fryzų kalba kalbama šiauriausioje Vokietijos Nordfryzlando apskrityje, Šiaurės Fryzijoje ir kai kuriose Šiaurės Fryzų salose. Rytų fryzų kalba yra kalbama Zaterlande, Vokietijoje.

Skaičiai anglų-fryzų kalbomis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lentelėje pateikiami skaičiai nuo vieno iki dvylikos anglų-fryzų kalbomis. Palyginimui įtrauktos olandų bei vokiečių kalbos:

Kalba 1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
Anglų one two three four five six seven eight nine ten eleven twelve
Škotų ane
ae
yin
twa three fower five sax seiven aicht nine ten eleiven twal
Jolos oan twye dhree vour veeve zeese zeven ayght neen dhen
Vakarų fryzų ien twa trije fjouwer fiif seis sân acht njoggen tsien alve tolve
Rytų fryzų aan twäi
twäin
twoo
träi fjauwer fieuw säks soogen oachte njugen tjoon alwen tweelich
Šiaurės fryzų iinj
ån
tou
tuu
trii
tra
fjouer fiiw seeks soowen oocht nüügen tiin alwen tweelwen
Olandų een twee drie vier vijf zes zeven acht negen tien elf twaalf
Vokiečių eins zwei drei vier fünf sechs sieben acht neun zehn elf zwölf

Žodžiai anglų, škotų, vakarų fryzų, olandų ir vokiečių kalbomis

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvių Anglų Škotų Vakarų fryzų Olandų Vokiečių
diena day day dei dag Tag
lietus rain rain rein regen Regen
vienintelis alone alane allinne alleen allein
akmuo stone stane stien steen Stein
sniegas snow snaw snie sneeuw Schnee
vasara summer simmer simmer zomer Sommer
kelias way wey wei weg Weg
visagalis almighty awmichtie almachtich almachtig allmächtig
laivas ship ship skip schip Schiff
vinis nail nail neil nagel Nagel
senas old auld âld oud alt
sviestas butter butter bûter boter Butter
sūris cheese cheese tsiis kaas Käse
obuolys apple aiple apel appel Apfel
bažnyčia church kirk tsjerke kerk Kirche
sūnus son son soan zoon Sohn
durys door door doar deur Tür
geras good guid goed goed gut
šakutė fork fork foarke vork Gabel
Forke (pasenęs žodis)
brolis arba sesuo sibling sib sibbe sibbe (pasenęs žodis) Sippe
kartu together thegither tegearre samen
tezamen
zusammen
rytas morn(ing) morn(in) moarn morgen Morgen
iki kol until, till until, till oant tot bis
kur where whaur wêr waar wo
raktas key key kaai sleutel Schlüssel
buvo have been (was) wis ha west ben geweest bin gewesen
dvi avys two sheep twa sheep twa skiep twee schapen zwei Schafe
turėti have hae hawwe hebben haben
mus us us ús ons uns
arklys horse horse hynder
hoars (retai vartojamas)
paard
ros (pasenęs žodis)
Pferd
Ross (pasenęs žodis)
duona bread breid brea brood Brot
plaukai hair hair hier haar Haar
širdis heart hert hert hart Herz
barzda beard beard burd baard Bart
ausis ear ear, lug (šnekamąja kalba) ear oor Ohr
žalias green green grien groen grün
raudonas red reid read rood rot
saldus sweet sweet swiet zoet süß
per through throu troch door durch
šlapias wet weet wiet nat nass
akis eye ee each oog Auge
sapnas dream dream dream droom Traum
pelė mouse moose mûs muis Maus
namas house hoose hûs huis Haus
tęsiasi it goes on it gaes/gangs on it giet oan het gaat door es geht weiter/los
laba diena good day guid day goeie (dei) goedendag guten Tag
  1. „History & Evolution“.
  2. 2,0 2,1 2,2 Faltings, Volkert (1995 m. sausio mėn.). Friesische Studien II. Beiträge des Föhrer Symposiums zur Friesischen Philologie vom 7.–8. April 1994. ISBN 9789027272843.
  3. Hines, John (2017). Frisians and their North Sea Neighbours. Boydell & Brewer. ISBN 1-78744-063-X. OCLC 1013723499.
  4. Hammarström, Harald; Forkel, Robert; Haspelmath, Martin, eds. (2017). "Anglic". Glottolog 3.0. Jena, Germany: Max Planck Institute for the Science of Human History.
  5. Woolf, Alex (2007). From Pictland to Alba, 789–1070. The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5., p. 336
  6. J. Derrick McClure Scots its range of Uses in A. J. Aitken, Tom McArthur, Languages of Scotland, W. and R. Chambers, 1979. p.27
  7. Thomas Burns McArthur, The English Languages, Cambridge University Press, 1998. p.203
  8. Woolf, Alex (2007). "From Pictland to Alba, 789–1070". The New Edinburgh History of Scotland. Edinburgh: Edinburgh University Press. ISBN 978-0-7486-1234-5. , p. 336
  9. „Indo-European, Germanic, West, English“. Ethnologue.com. Nuoroda tikrinta 2010-09-10.