Vidurio Frankonijos tarmės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vidurio Frankonijos tarmės
Mittelfränkisch
KalbamaŠiaurės Reine-Vestfalijoje, Reino krašte-Pfalce, Saro krašte, Lotaringijoje, Liuksemburge, Lježo provincijoje, Limburgo provincijoje
KilmėIndoeuropiečių kalbos

Vidurio Frankonijos tarmės (vok. mittelfränkische Dialekte, mittelfränkische Mundarten, mittelfränkische Mundart, Mittelfränkisch) – vakarų centrinių vokiečių tarmių grupė, kurią sudaro šios tarmės:

Liuksemburgiečių kalba dažnai priskiriama Mozelio frankų tarmėms, tačiau kartais yra laikoma atskira kalbų grupe. Vokiškai kalbančioje Belgijos bendruomenėje kalbama tiek ripuarų, tiek Mozelio frankų tarmėmis. Vidurio Frankonijos tarmių geografinis paplitimas tęsiasi nuo žemutinės Frankonijos tarmės srities šiaurės vakaruose iki Reino Frankonijos tarmių pietryčiuose. Kartu su limburgiečių kalba vidurio Frankonijos tarmės turi paprastą intonavimo būdą, vadinamą muzikiniu kirčiu.[1]

Vidurio Frankonijos tarmių nesupainioti su Bavarijos Vidurinės Frankonijos administraciniu regionu, kuriame kalbama rytų Frankonijos tarmėmis.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Russ, Charles (2013). The Dialects of Modern German: A Linguistic Survey. Routledge. p. 136. ISBN 978-1-136-08668-7. Nuoroda tikrinta 2022-08-11.