Apskritis (Vokietija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vokietijos apskritys. Geltonai pažymėti į apskričių sudėtį neįeinantys nepriklausomi miestai.

Apskritis (vok. Kreis, Šiaurės Reine-Vestfalijoje ir Šlezvige-Holšteine), arba žemės apskritis (vok. Landkreis, visose kitose Vokietijos žemėse) – į komunas (vok. Gemeinde) dalijamas administracinio-teritorinio suskirstymo vienetas.

Valdymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Atstovaujamosios apskričių institucijos – gyventojų renkami apskričių parlamentai, arba kreistagai (Kreistag), jie sudaryti iš apskrities parlamento deputatų (Kreistagsabgeordnete – Žemutinėje Saksonijoje, Brandenburge, Hesene ir Šlezvige-Holšteine), apskrities parlamento narių (Kreistagsmitglieder – Meklenburge-Pomeranijoje, Šiaurės Reine-Vestfalijoje, Reino krašte-Pfalce, Saro krašte ir Tiuringijoje) arba apskrities tarybų (Kreisrat – Badene-Viurtemberge, Bavarijoje ir Saksonijoje), neprofesionaliųjų narių (Ehrenamtliche MitgliederSaksonijoje-Anhalte). Brandenburge, Hesene, Žemutinėje Saksonijoje ir Saksonijoje-Anhalte apskrities parlamentas savo posėdžiams renka apskrities parlamento pirmininką (Vorsitzender des Kreistages), Meklenburge-Pomeranijoje ir Šlezvige-Holšteine – apskrities parlamento prezidentą (Kreistagspräsident). Kitose žemėse apskrities parlamento posėdžiams vadovauja apskrities administratoriai (Landrat).

Vykdomosios apskrities valdžios institucijos – apskričių komitetai (Kreisausschuss), sudaryti iš apskrities tarybos (Landrat) ir apskrities komiteto narių. Reino krašte-Pfalce taip pat turimos apskrities valdybos (Kreisvorstand), sudarytos iš apskrities tarybos ir aldermanų (Beigeordneter). Badene-Viurtemberge, Bavarijoje, Brandenburge, Žemutinėje Saksonijoje, Reino krašte-Pfalce, Saksonijoje, Saksonijoje-Anhalte ir Tiuringijoje apskrities tarybos įeina ir į apskrities parlamentą.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pradžioje Heinrichas Frydrichas Šteinas kaimiškuose regionuose bandė įvesti savivaldos modelį. Jo sumanymai buvo įgyvendinti tik devintajame dešimtmetyje, kai Prūsijos Vestfalijos (1886) ir Reino (1887) provincijos buvo sudalytos apskritimis.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje Vokietijos teritorijoje buvo apie 1000 apskričių. Jų plotas buvo sudaromas taip, kad apskrities vadovas, arklių kinkiniu vykdamas į tolimiausiąjį savo apskrities miestą, galėtų tą pačią dieną grįžti, ir, be to, jam turėjo likti pakankamai laiko savo tarnybos pareigoms atlikti.